Guzana

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Siro-hetitų karalystė:
Bit Bahiani
Halafhunting.jpg
Šalis: Sirija
Tautos: aramėjai-asirai
Valstybės: XII-VIII a. pr. m. e.
Miestai: Guzana
NeoHittiteStates.gif

Guzana (akad. Guzāna, archeologinis pavadinimas Tell Halaf) – senovės Sirijos miestas, dabartinės Sirijos šiaurėje (Hasekės muchafazoje), prie pat Turkijos sienos. Jis buvo sostinė siro-hetitų valstybės Bit Bahiani, egzistavusios XII – VIII a. pr. m. e..

Tell Halaf archeologinis kompleksas buvo atrastas 1899 m., o kasinėtas 19111913 m. ir 1929 m. Labai didelė dalis radinių, saugotų vietos muziejuje, buvo sunaikinti per II pasaulinio karo bombardavimus. Pastarųjų metų kasinėjimai pradėti 2006 m.

Raida[taisyti | redaguoti kodą]

Tel Halafas, įsikūręs derlingame Haburo upės slėnyje – viena seniausių gyvenviečių Artimuosiuose rytuose. Ji klestėjo jau 6100 – 5400 m. pr. m. e., ir davė pavadinimą garsiai priešistorinei Chalafo kultūrai.

Po šios kultūros nunykimo, gyvenvietė buvo ilgai apleista ir atgimė tik II tūkst. pr. m. e. pabaigoje, kaip Guzanos miestas. Tai įvyko kuomet XII a. pr. m. e. iro Hetitų imperija. Aplink Guzaną susiformavo nepriklausoma Bit Bahiani valstybė. Apie X a. pr. m. e. čia įsitvirtino aramėjų kilmės dinastija. Vietos valdovai pastatė madingus tam metui Bit-Hilani stiliaus rūmus, kuriuose randama daug hetitiško meno stiliaus reljefų ir įrašų.

Dėl savo lokacijos valstybėlė buvo anksti įtraukta į Asirijos imperijos orbitą. 894 m. Adad-Niraris II mini ją kaip vasalinę aramėjų valstybę. 808 m. pr. m. e. ji tapo viena iš Asirijos provincijų, valdoma skiriamų vietininkų. Pats miestas išliko iki mūsų eros, kol galutinai sunyko.

Valdovai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Ḫadini iki 1200 m. pr. m. e.
  • Kapara iki 1150 m. pr. m. e.
  • Abi-salamu (Absalom) iki 900 m. pr. m. e.
  • Adad-imme iki 877 m. pr. m. e.
  • Iti' iki 867 m. pr. m. e.
    • Mannu-kima-matu-Aššur iki 793 m. pr. m. e. (Asirijos vietininkas)
    • Pur-sagale iki 763 m. pr. m. e.
    • Bel-harran-Bel-uṣur iki 727 m. pr. m. e.
    • Mutakkil-Aššur (Bachiannu) iki 706 m. pr. m. e.