Bazilika (pastatas)
Bazilika (gr. βασιλικός – karališkoji menė) – stačiakampio plano pastatas su apside, kurio vidų kolonos ar pilioriai skaido į 3, 5, kartais į 7 navas. Centrinė nava platesnė ir aukštesnė už šonines, su langais viršuje, uždengta atskiru dvišlaičiu stogu. Jeigu centrinė nava be langų, toks pastatas vadinamas pseudobazilika.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmosios bazilikos statytos Atėnų Agoroje. Po Antrojo punų karo bazilikas pradėjo statyti ir senovės Roma. Imperatorius Konstantinas I, krikščionybei suteikęs valstybinės religijos teises bazilikos architektūrą pritaikė ir bažnyčiai. Nuo IV a. statytos kryžiškosios, nuo IX a. – kryžiškosios kupolinės bazilikos. Ankstyvaisiais viduramžiais prie pagrindinio įėjimo buvo narteksas, navas dengė plokščios lubos arba stogo konstrukcija būdavo paliekama neuždengta. Nuo XI a. mūryti skliautai. Europos šalyse bazilikos statytos iki XX a. Tačiau Bazilikos titulas bažnyčiai suteikiamas nebūtinai dėl to, kad jos architektūra atitinka bazilikos principus.
Lietuvoje daugiausia plito barokinės (Visų Šventųjų, 1620–1631 m., Misionierių, 1695–1730 m., Vilniuje, Šv. Pranciškaus Ksavero, 1698–1720 m., Kaune) ir istoristinės bazilikos (Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, 1853–1874 m., Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia, 1905 m.). Algė Jankevičienė.[1]
Lietuvos bazilikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Adutiškio Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia
- Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia
- Betygalos Šv. Mikalojaus bažnyčia
- Biliakiemio Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
- Čekiškės Švč. Trejybės bažnyčia
- Eišiškių Kristaus Karaliaus Žengimo į dangų bažnyčia
- Grinkiškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
- Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
- Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia
- Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika
- Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika
- Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčia
- Kazitiškio Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia
- Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
- Krinčino Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
- Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
- Kuršėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
- Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia
- Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčia
- Lyduokių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
- Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažoji bazilika
- Medininkų Švč. Trejybės ir Šv. Kazimiero bažnyčia
- Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos bažnyčia
- Paluknio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia
- Panemunėlio Šv. Juozapo Globos bažnyčia
- Panemunio Švč. Trejybės bažnyčia
- Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
- Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
- Raudondvario Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčia
- Riešės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia
- Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
- Rukainių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
- Salantų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
- Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
- Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika
- Šumsko Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
- Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia
- Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia
- Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
- Tverečiaus Švč. Trejybės bažnyčia
- Ūdrijos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
- Vaidotų Šv. apaštalo Pauliaus Atsivertimo bažnyčia
- Varnių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
- Vievio Šv. Onos bažnyčia
- Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo bažnyčia
- Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčia
- Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
- Vilniaus Šv. Teresės bažnyčia
- Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčia
- Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčia
- Vosiūnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
- Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo mažoji bazilika
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Viktoras Baltutis. Bazilika (pastatas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 739 psl.