Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Koordinatės: 54°23′01″š. pl. 23°38′44″r. ilg. / 54.383636°š. pl. 23.645506°r. ilg. / 54.383636; 23.645506
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

54°23′01″š. pl. 23°38′44″r. ilg. / 54.383636°š. pl. 23.645506°r. ilg. / 54.383636; 23.645506

Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
Vyskupija Vilkaviškio
Dekanatas Alytaus
Savivaldybė Alytaus rajonas
Gyvenvietė Simnas
Adresas Kreivoji g. 3
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta 1520 m.
Stilius renesansas

Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Simne. Bažnyčioje sumontuoti garsaus lietuvių meistro Jono Garalevičiaus pagaminti vargonai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Simno valdytojas Jonas Zabžezinskas 1520 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Rusijos kariuomenė 1655 m. ją gerokai apgadino. Po 1674 m. suremontuota: paaukštintas bokštas, pristatyta presbiterija, vėliau – 2 koplyčios, zakristija. 1730 m. suskliausta šiaurinė koplyčia, tarp 1764 ir 1776 m. – presbiterija. Nuo 1782 m. veikė parapinė mokykla. 1812 m. prancūzai bažnyčioje įrengė karo ligoninę.

1815 m. šventorius aptvertas pynučiais. Šiaudinis bažnyčios stogas 1823 m. pakeistas lentiniu. Po 1847 m. gaisro pažemintas bokštas, suskliaustos navos, paaukštinti bokšteliai. Po 1872 m. gaisro pažemintos grindys, užverstos kriptos. 1888 m. pristatyta zakristija. Nuo 1893 m. lietuviai prašė leisti bažnyčioje giedoti gimtąja kalba. 1896 m. pradėta giedoti lietuviškai. Lenkiškai kalbantys miestelėnai priešinosi, skundė valdžiai Simno kunigus. Lietuviškos giesmės nepanaikintos, riaušės liovėsi. Iki 1906 m. įsikūrė Gyvojo rožančiaus brolija. Ji įsteigė parapijos biblioteką.

1907 m. įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Vincas Vaičiūnas). 1914 m. per susišaudymą apgadintas bažnyčios stogas, lubos, sudaužyti visi vitražai. Klebonas Vincas Šeškevičius bažnyčią suremontavo. 1919 m. pristatyti kontraforsai. 1938 m. rekonstruoti pamatai, sutvirtintos sienos ir skliautai.

1941 m. bomba sugriovė kleboniją. 1944 m. liepos 28 d. bažnyčia apdegė. Po gaisro uždengtas stogas. Kunigas Juozas Žemaitis 1958 m. bažnyčią atnaujino.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia renesansinė, lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, vienabokštė, su penkiasiene apside, 2 zakristijomis ir 2 bokšteliais. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais, dengtų cilindriniais ir kryžminiais skliautais. Šventoriaus kampe stovi mūrinė varpinė.[1]

  1. https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/151d9641-2320-4de6-8ba6-401d0e7b18fc Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.