Aranas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Azerbaidžano regionas
Aranas آران
Šacho Abaso mečetė
Valstybės Šadadidų valstybė, Gandžos chanatas

Aranas (azer. Arran, pers. آران, arm. Aghvank, arab. Al-Ran, gruz. Ran-i) - istorinė sritis dabartinio Azerbaidžano pietryčiuose, Kuros upės pietiniame krante iki santakos su Araksu. Rytuose jį supo regionas Muganas, pietuose - Karabachas, už Kuros upės buvo Širvanas.

Regionas gali būti apibrėžiamas dviem būdais:

  • senesnis apibrėžimas beveik sutapo su Kaukazo Albanija ir iš dalies sutapo su dabartine Azerbaidžano valstybe. Manoma, kad pats Arano pavadinimas ir kilo iš Albanijos pavadinimo.
  • islamiškojo laikotarpio apibrėžimas Aranu vadina gerokai mažesnį regioną, buvusį Kuros upės pietiniame krante. Didžiausi šio regiono miestai buvo Barda, Gandža, Beilaganas. Ikiislamiškuoju laikotarpiu šis regionas buvo laikomas viena iš Didžiosios Armėnijos provincijų ir vadinama Utiku.

Gamta[taisyti | redaguoti kodą]

Geografiškai Arano regionas yra Milio lygumoje (Kuros-Arakso žemumos dalis).

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senovė[taisyti | redaguoti kodą]

Arano teritorijoje nuo seniausių laikų gyveno kaukaziečių utijų gentys, dėl ko regionas buvo vadinamas Utiku (arba Otena romėnų šaltiniuose). Gali būti, kad čia II a. pr. m. e. vyko Kaukazo Albanijos konsolidacija, tačiau I a. pr. m. e. pradžioje Armėnijos karalystė šį regioną prijungė kaip Utiko provinciją. Tautinė sudėtis ten nesikeitė ir regiono gyventojų dauguma išliko vietinės Kaukazo tautos.

IV a. pabaigoje Armėniją padalinus, Kaukazo Albanija prisijungė Utiko provinciją. Ji labai greitai kultūriškai integruota į valstybės gyvenimą, ir jau V a. į regioną perkelta šalies sostinė: čia pastatytas miestas Partav. Tokiu būdu regionas tapo centrine valstybės dalimi ir ilgainiui jam prigijo persiškas visos Kaukazo Albanijos pavadinimas - Arran.

654 m. Araną užėmė arabai, kurie prijungė jį prie Kalifato. IX a Kalifatui pradėjus irti, Araną užvaldė emyrai Sadžidai, daugiausia rezidavę Bardos (Partav) mieste. X a. juos pakeitė Salaridai, valdę Araną iš Ardebilio. Tuo metu regioną ne kartą nusiaubė Kievo Rusia, rengusi įvairias ekspedicijas Kaspijos jūra.

Šadadidų valstybė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Šadadidai.

Salaridams silpstant 971 m. kurdų kilmės dinastija iš Armėnijos - Šadadidai įsitvirtino Arane, užimdami jį visą ir pradėdami valstybingumą. Tuo metu Barda jau buvo prarandanti savo reikšmę, o kilo miestai Gandža ir Beilaganas.

Istoriniai kataklizmai[taisyti | redaguoti kodą]

XI a. II pusėje Araną užkariavo Seldžiukų sultonatas. Seldžiukų valdymas galutinai užbaigė jau prasidėjusią krašto tiurkizaciją, pakeisdamas regiono etninę sudėtį. Po Sultonato nusilpimo, Aranas nesugebėjo atkurti valstybingumo, o atiteko seldžiukų vietininkams Eldegizidams, vėliau - Chorezmšachams, o XIII a. Mongolų imperijai, Ilchanidams, Čobanidams, Timūridams.

Nuo XIV a. regioną valdė tiurkiškos dinastijos Kara Kojunlus, Ak Kojunlus, Safavidai.

Gandžos chanatas[taisyti | redaguoti kodą]

Pagrindinis straipsnis – Gandžos chanatas.

Arano regiono valstybingumas atgimė 1747 m., kuomet šioje teritorijoje iškilo Gandžos chanatas, kuris gyvavo iki 1805 m., kuomet buvo prijungtas prie Rusijos imperijos. XX a. jis buvo įjungtas kaip svarbi naujai susikūrusios valstybės Azerbaidžano dalis.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Azerbaidžano istoriniai regionai Azerbaijan-orn.png
Maskutas | Širvanas | Aranas | Karabachas | Zangezuras | Čuhur Saadas | Nachičevanas | Muganas | Pietų Azerbaidžanas