Salaridai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Salarilər
Dinastijos kilmė Gilanas
Sostinė Ardebilis
Religija Islamas
Įkūrimas IX a.
Žlugimas XI a.
Įkūrėjas nežinomas

Salaridai dar vadinami Musafiridai, Langaridai – valdovų dinastija, kilusi iš Gilano regiono (ten valdė IX a.-XI a.) ir valdžiusi istoriniame Irano Azerbaidžano 942–979 m.

Salaridų valstybės šiaurėje klestėjo Širvanšachų valstybė, o vakaruose – Bagratidų Armėnija ir Vaspurakano karalystė, pietuose – Bujidai.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Salaridai kilo iš Gilano regiono Kaspijos jūros pietvakarinėje pakrantėje. Ten jie IX a. II pusėje įsitvirtino Šamirano mieste (netoli dab. Zandžano) ir turėjo artimus ryšius su Džustanidais, valdžiusiais piečiau.

Ekspansija[taisyti | redaguoti kodą]

Azerbaidzanas-orn.png
Azerbaidžano istorija
Senovės Persijos istorija
Albanija (Aršakidai > Mihranidai)
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Derbentas, Širvanas, Aranas (Šadadidai),
Sadžidai > Salaridai > Ravadidai
Seldžiukai > Eldegizidai > Chorezmidai
Ilchanidai > Jalairidai > Timūridai
Kara Kojunlu > Ak Kojunlu > Safavidai
Azerių chanatai (XVIII a.):
Širvanas, Baku, Karabachas, Gandža, Kuba, Šakė, Nachčivanas, Chojus, Tebrizas, Ardebilis
Rusijos imperija
Azerbaidžano Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Azerbaidžano TSR
Azerbaidžano Respublika

Valdant salaridui Muhammad ibn Musafir, maža Salaridų valstybėlė ėmė kreipti dėmesį į suirutės krečiamą Azerbaidžano regioną, kuris po Sadžidų valdymo buvo patekęs į chaosą. 941 m. Muchamadas buvo nužudytas savo šeimos, bet jo sūnus Marzuban bin Muhammad tais pačiais metais užėmė tuometinę Azerbaidžano sostinę Ardebilį. Tokiu būdu jis užvaldė visas seniau Sadžidų turėtas sritis, įskaitant Dviną. Tai buvo Salaridų ekspansijos viršūnė.

Marzubanui mirus 957 m. įpėdiniu jis paliko savo brolį Vahsudaną. Tačiau kareiviai jo nepripažino ir į sostą buvo pasodintas Marzubano sūnus Justanas. Jo brolis Ibrahimas tapo Dvino valdytoju, o Vahsudanas liko valdyti tėvonijoje Gilane.

Apie 960 m. prasidėjo įpėdinystės karas tarp Vahsudano, jo sūnaus Ismailo ir Marzubano vaikų. Karo metu Justanas buvo nužudytas, tačiau jo broliui Ibrahimui 968 m. su Bujidų pagalba pavyko nugalėti dėdę ir atkurti taiką, o taip pat laikinai pavergti Širvaną.

Sunykimas[taisyti | redaguoti kodą]

971 m., baigiantis Ibrahimo valdymui, prasidėjo Salaridų nykimas. Pirmiausia iš jų buvo atimtas Gandžos miestas (o vėliau visas Aranas), kur įsitvirtino Šadadidai. 979 m. Ibrahimas buvo įkalintas, o 983 m. mirė. Po jo įkalinimo nauja Azerbaidžano dinastija, kilusi iš TebrizoRavadidai – užvaldė visą Pietinį Azerbaidžaną, 984 m. galutinai pabaigdami jų valdymą.

982 m. dinastijos atšaka laikinai valdė Dviną, bet greitai jį prarado.

Ilgiausiai kita dinastijos atšaka išsilaikė Salaridų tėvonijoje, Gilane. Jie sugebėjo priešintis Gaznevidams iki 1036 m. Susikūrus Seldžiukų sultonatui, jie kurį laiką valdė kaip vasalai, o apie 1062 m. galutinai nunyko.

Valdovų sąrašas[taisyti | redaguoti kodą]

  • Nežinomi valdovai nuo IX a. Šamirano mieste
  • Muhammad bin Musafir (??-941)
  • Marzuban bin Muhammad (941–957)
  • Justan bin Marzuban (957-apie 960)
  • Ismail bin Vahsudan (apie 960–962)
  • Ibrahim bin Marzuban (962–966)
  • Nuh bin Vahsudan (966–968)
  • Ibrahim bin Marzuban (968–979)(antrą kartą)
  • Marzuban bin Isma’il (979–984)

Atšakos:

  • Abu’l-Hajja' (Ibrahim bin Marzuban sūnus) (apie 984 valdė Dviną)
  • Šamirano (Tarumo) valdytojai po 968 m.
    • Nuh bin Vahsudan (968–989)
    • Bujidų valdymas
    • Ibrahim bin Marzuban (997-???), Ismail anūkas
    • Justan bin Ibrahim (apie 1046)
    • Musafir (apie 1062)