Antanas Juška (1819)
Antanas Juška (1819) | |
---|---|
Gimė | 1819 m. birželio 16 d. Daujotai, Ariogalos valsčius |
Mirė | 1880 m. lapkričio 1 d. (61 metai) Kazanė |
Veikla | Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas. |
Alma mater | Vilniaus kunigų seminarija |
Antanas Juška (1819 m. birželio 16 d. Daujotai, Ariogalos valsčius – 1880 m. lapkričio 1 d. Kazanė, 1990 m. perlaidotas Veliuonoje) – Lietuvos kunigas, tautosakininkas, leksikografas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Brolis Jonas Juška. 1843 m. baigęs Vilniaus kunigų seminariją kunigavo įvairiose parapijose, 1854–1862 m. – Pušalote, 1862-1864 – Vilkijoje, 1865–1871 m. – Veliuonoje, altarista gyveno Alsėdžiuose. Per 1863 m. sukilimą 9 mėn. rusų valdžios kalintas. 1879 m. išvyko pas brolį Joną į Kazanę,[1] rūpindamasis surinktų dainų spausdinimu, ten ir mirė.
Veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Alsėdžių, Pušaloto, Veliuonos, Vilkijos apylinkėse užrašė apie 7000 dainų ir apie 2000 melodijų, aprašė veliuoniškių ir pušalotiečių vestuvių apeigas. Svarbiausius užrašymus paskelbė knygose. 1863 m. išleido elementorių „Abecela“, kurioje vietoje lenkiškų sz ir cz vartojo š ir č. 1853–1854 m. parašė apie 7000 žodžių lenkų – lietuvių žodyną. Sudarė 30 000 žodžių lietuvių – lenkų žodyną su šnekamosios kalbos sakiniais. Peterburgo mokslų akademija išspausdino šio žodyno dalis, galutinėje redakcijoje žodžiai buvo verčiami į rusų kalbą. Apie 1875 m. parašė latvių – lietuvių – lenkų žodyną (apie 6000 žodžių, neišspausdintas). J. Bodueno de Kurtenė pastangomis Krokuvoje 1900 m. išleistas jo surinktų lietuvių liaudies dainų melodijų rinkinys (lenk. Melodje ludowe litewskie).
Antanas Juška įtvirtino tautosakos rinkimo ir publikavimo principus (tekstų autentiškumas, pateikėjų metrikos), jo tautosakiniai darbai turėjo įtakos XIX a. lietuvių literatūros plėtotei.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lenkų-lietuvių žodynas (Słownik polsko-litewski), 1853–1854 m.
- Abecela, 1863 m.
- Lietuviškos dainos, 3 t. 1880–1882 m. 2 leid. 1954 m.
- Svotbinė rėda veliuonyčių lietuvių, 1880 m.
- Lietuviškos svotbinės dainos, 2 t.1883 m., 2 leid. 1955 m.
- Lenkų-lietuvių žodynas (Słownik polsko-litewski), d. l (A–D raidės) išsp. 1897 m., d. 2 (E-J raidės) – 1904 m., d. 3 (iki žodžio kuokštuotis) – 1922 m.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Juozas Tumas. Lietuvių literatūra rusų raidėmis ir broliai Juškos-Juškevičiai, Kaunas, 1924 m.
- Antanas Mockus. Broliai Juškos, Vilnius, 2003 m.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „"Žemaičių žemės" žurnalas (2006 m. Nr. 1). Iškilūs Raseinių krašto kultūros, mokslo, visuomenės veikėjai“. samogitia.mch.mii.lt. 2006-03-18. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-03. Nuoroda tikrinta 2016-04-23.
- ↑ Vytautas Vanagas. Antanas Juška (1819). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006