Antanas Drilinga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Antanas Drilinga
Gimė: 1935 m. gegužės 16 d. (79 metai)
Plikiškiai, Anykščių valsčius
Tėvas: Feliksas Mykolas Drilinga
Motina: Emilija Paknytė-Drilingienė
Sutuoktinis(-ė): Janina Drilingienė
Vaikai:

Aušra Drilingaitė

Veikla: poetas, prozininkas, žurnalistas, vertėjas
Partija: 1964 m. SSKP
Alma mater: 1976 m. Vilniaus universitetas

Antanas Drilinga (g. 1935 m. gegužės 16 d. Plikiškiuose, Anykščių valsčius) – Lietuvos poetas, prozininkas, žurnalistas, redaktorius, vertėjas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Tėvai Feliksas Mykolas Drilinga ir Emilija Paknytė-Drilingienė – neturtingi žemdirbiai. Augo su seserimi Marijona (g. 1926 m.) ir broliu. Mokėsi Mikierių pradžios mokykloje, Šimonių progimnazijoje. 19511955 m. lankė Ukmergės mokytojų seminariją. 1955–1959 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. [1]

19571958 m. žurnalo „Švyturys“ literatūrinis darbuotojas, 1958–1962 m. laikraščio „Komjaunimo tiesa“ Literatūros ir meno skyriaus vedėjas. 1959–1973 m. LLKJS CK narys. 1962–1963 m. žurnalo „Moksleivis“ Literatūros ir meno skyriaus vedėjas. 1963–1965 m. LLKJS CK darbuotojas. 1965–1966 m. žurnalo „Moksleivis“ vyriausiasis redaktorius. 19671972 m. žurnalo „Nemunas“ vyriausiasis redaktorius. 19711974 m. LSSR rašytojų sąjungos Kauno skyriaus sekretorius.

1973–1976 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakultete studijavo žurnalistikos specialybę. 19751985 m. LSSR rašytojų sąjungos literatūros konsultantas. 1985–1989 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyriausiasis redaktorius. Nuo 1989 m. rašytojas profesionalas. 19921995 m. Valstybinio leidybos centro vyriausiasis redaktorius, 1995–2005 m. leidyklos „Džiugas“ vadovas, leidyklų „Margi raštai“, „Ardor“ leidėjas. [2][3]

Nuo 1962 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys, 19701990 m. dar ir sąjungos valdybos narys. [4]

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Eilėraščius pradėjo spausdinti 1953 m. Kūryba pasižymi žanrų ir stiliaus įvairove: lyrika, mikropoemos, romanai, dokumentinė proza, libretai, eilėraščiai vaikams. Jo poezijoje greta tradicinių meilės ir gamtos motyvų dažna visuomeninė tematika. Prozos kūriniuose A. Drilinga dažniausiai žvalgosi po amžininkų kasdienybę, sudėtingus santykius šeimoje, pastangas įsitvirtinti visuomenėje, įveikti dvasines problemas.

Sukūrė libretus Antano Rekašiaus operai „Šviesos baladė“ (pastatyta 1970 m.), Algimanto Bražinsko operoms „Pagramančio šnekučiai“, „Kristijonas“ (pastatyta 1985 m.) ir „Liepsna“. Pagal jo eiles yra sukurta dainų: Algimanto Jeleniausko „Vakaro sonetas“, Teisučio Makačino „Pirmyn, darbininkai“, Vytauto Kairiūkščio „Vidurnakty“ ir kt.

Išvertė operų „Karmen“, „Lietuviai“, operačių „Monmartro žibuoklės“, „Šikšnosparnis“ ir kitų libretus.

Bibliografija[taisyti | redaguoti kodą]

  • Kur kairėn, kur dešinėn. – Vilnius, 1957 m.
  • Vilnius nubunda. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959.
  • Atveriu langą: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959. – 67 p.
  • Rankos ir betonas: eilėraščių rinkinys. – Vilnius, 1962.
  • Skambančios naktys: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1965. – 77 p.
  • Šiluma: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1968. – 127 p.
  • Monologų knyga. – Vilnius: Vaga, 1971. – 93 p.
  • Erdvės trauka: mikropoemų knyga. – Vilnius: Vaga, 1974. – 105 p.
  • Žolės spalva: rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1975. – 249 p.
  • Rugpjūčio ritmai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1977. – 182 p.
  • Kauno autografai: apybraižos. – Vilnius: Mintis, 1977. – 100 p.
  • Jūrų romansai: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1980. – 150 p.
  • Laimės kūdikio gyvenimas: romanas. – Vilnius: Vaga, 1980. – 313 p.
  • Jau saulelė: romanas. – Vilnius: Vaga, 1982. – 334 p.
  • Slenksčiai: eilėraščiai ir poema. – Vilnius: Vaga, 1983. – 94 p.
  • Akimirkų tėkmė: eilėraščiai ir poemos. – Vilnius: Vaga, 1984. – 287 p.
  • Alyvos šakelė balandžio snape: poezija, proza / Juozas Baltušis, Justinas Marcinkevičius, Valentinas Sventickas, Antanas Drilinga. – Vilnius, 1985. – 573 p.
  • Ant keteros: romanas. – Vilnius: Vaga, 1985. – 235 p.
  • Žmonės prie vieškelio: apybraižos. – Vilnius: Vaga, 1986. – 268 p.
  • Improvizacija mušamaisiais: romanas. – Vilnius: Vaga, 1987. – 174 p.
  • Laukimas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1988. – 189 p.
  • Ateiti ir išeiti: romanas. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1993. – 375 p.
  • Monsinjoras: akimirkos su monsinjoru Kazimieru Vasiliausku. – Marijampolė: Ardor, 1994. – 154 p.
  • Pelenai: romanas. – Vilnius: Vilspa, 1995. – 165 p.
  • Ugnies paukštė: meilės eilėraščiai. – Vilnius: Džiugas, 1996. – 69 p.
  • Sonetai vakaro rūke. – Vilnius: Garnelis, 2001.
  • Nuolaužos: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. – 29 p. – ISBN 9986-39-210-1
  • Aš juos mylėjau: atsiminimai. – Vilnius: Gairės, 2005. – 237 p. – ISBN 9986-625-60-2
  • Moteris, tas amžinas švelnumas…: meilės lyrika (sud. Julius Jasaitis). – Vilnius: Inforastras, 2005. – 103 p. – ISBN 9955-608-22-6
  • Mano abėcėlė: eilėraščiai vaikams (dail. Vilius Jurkūnas). – Vilnius: Džiugas, 2006. – 24 p.: iliustr. – ISBN 9986-29-047-3
  • Nuogas dykumoje: romanas. – Vilnius: Žuvėdra, 2006. – 237 p. – ISBN 9955-669-05-5
  • Blyksniai: poetinės maksimos. – Vilnius: Petro ofsetas, 2008. – 126 p. – ISBN 978-9955-815-21-1
  • Uogos kraujo spalvos: romanas. – Vilnius: Žuvėdra, 2009. – 255 p. – ISBN 978-9955-669-48-7

Vertimai[taisyti | redaguoti kodą]

Išvertė į lietuvių kalbą iš rusų ir prancūzų kalbų:

  • Polis Eliuaras. Lyrika, su Tatjana Rostovaite, 1976 m.
  • Ivanas Paderinas. Ant skardžio: apysaka, 1977 m.
  • Pjeras Žanas de Beranžė. Dainos: eilėraščiai, 1981 m.
  • Donatjenas Alfonsas Fransua de Sadas. Teresė. Filosofija buduare: erotiniai romanai, 1994 m.
  • Kerimas Kurbanepesovas. Pareiga: eilėraščiai, 1985 m.

Įvertinimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]