Kazimieras Vasiliauskas (1922)
| Kazimieras Vasiliauskas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1922 m. balandžio 9 d. Kateliškiai, Vabalninko valsčius |
| Mirė | 2001 m. spalio 14 d. (79 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Juozas Vasiliauskas (1874–1961) |
| Motina | Valė Baniulytė–Vasiliauskienė (1897–1984) |
| Veikla | katalikų dvasininkas, tremtinys |
| Žinomas (-a) už | Vilniaus arkikatedros klebonas Vilniaus kunigų seminarijos rektorius |
| Žymūs apdovanojimai | |
Kazimieras Vasiliauskas (1922 m. balandžio 9 d. Kateliškiuose, Vabalninko valsčiuje – 2001 m. spalio 14 d. Vilniuje) – žymus lietuvių katalikų dvasininkas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė 1922 m. balandžio 9 d. Kateliškių kaime, Valės Baniulytės–Vasiliauskienės (1897–1984) ir Juozo Vasiliausko (1874–1961) šeimoje. Abu tėvai palaidoti Kuprių kapinėse. Mokėsi Čypėnų pradžios mokykloje ir Biržų gimnazijoje. 1941 m. baigė Biržų gimnaziją.
1941–1946 m. rengėsi tapti kunigu, studijavo Kauno ir Vilniaus kunigų seminarijose. 1946 m. arkivyskupas Mečislovas Reinys Vilniaus arkikatedroje įšventino Kazimierą Vasiliauską kunigu.
1949 m. buvo suimtas, 1950 m. – ištremtas į Sibirą. Iki 1958 m. dirbo Intos ir Vorkutos (Komių ASSR) anglių kasyklose. Pasibaigus kalinimo laikui, jam nebuvo leista grįžti į Lietuvą, todėl beveik 10 metų dirbo Latvijoje, Daugpilio rajone, kolūkio buhalteriu ir šilumvežių fabriko elektriku.
1969 m. jam leista grįžti į Lietuvą. Pirmoji K. Vasiliausko, kaip kunigo, darbo vieta buvo Varėnos parapija, kurioje jis kunigavo iki 1975 m.
1975 m. kunigas K. Vasiliauskas iš Varėnos buvo perkeltas į Vilniaus šv. Rapolo parapiją vikaro-adjutoriaus pareigoms.
Nuo 1989 m. Vilniaus arkikatedros klebonas. 1993–1995 m. – Vilniaus kunigų seminarijos rektorius.
Mirė 2001 m. spalio 14 d. būdamas Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios emeritu.
Palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.
Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1994 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.
- 1997 m., atkūrus Lietuvai pagražinti draugiją, monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas buvo išrinktas jos garbės pirmininku.
- 2000 m. – Vilniaus miesto garbės pilietis.
- 2009 m. – tarp 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantmetį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų Tado Gutausko granitinėje skulptūroje „Vienybės medis”, paminėtas ir Kazimieras Vasiliauskas[1].
- 2011 m. vasario 19 d. Kazimierui Vasiliauskui (po mirties) suteiktas Biržų rajono savivaldybės garbės piliečio vardas [2].
- 2021 05 13 LR Seimas priėmė nutarimą 2022-uosius paskelbti monsinjoro K. Vasiliausko metais.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- In memoriam: monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas 1922–2001 Archyvuota kopija 2007-05-13 iš Wayback Machine projekto.
- Василяускас (Vasiliauskas) Казимир (Казимерас) Archyvuota kopija 2015-10-28 iš Wayback Machine projekto.[3].
- Dokumentinis filmas „Monsinjoras“ (režisierė Vanda Vainoraitė), 1997.
- Kazimiero Vasiliausko pamokslai „Šviesi vilties žvaigždė“, Tyto alba, 2001.
- Onė Baliukonė „Širdies neatskiriamasis. Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas mūsų atsiminimuose“, 2002, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
- „Iki švytėjimo. Kazimiero Vasiliausko laiškai Zitai Žemaitytei“, 2004, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
- Viktorija Daujotytė „Žmogus ir jo kalnas. Apie monsinjorą Kazimierą Vasiliauską“, 2005, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.
- Prie jo namo Vilniuje Pylimo g. 6 atidengta atminimo lenta (skulptorius Romas Kvintas), 2006.
- Dokumentinis filmas „Laimingi buvę jo akivaizdoje“ (režisierius Saulius Vosylius, scenarijaus bendraautorės Dalia Kutraitė ir Ramunė Sakalauskaitė), 2007.
- Prie Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios įrengtas monsinjoro K. Vasiliausko skveras (architektas Tautas Budzys), pastatyta skulptūra (skulptorius Jonas Gencevičius),idėjos autorė Ramunė Sakalauskaitė, 2010.
- Ramunė Sakalauskaitė. „Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija. Gyvenimas, koks jis buvo“, 2015, Porta artis.
- Interneto svetainė. Archyvuota kopija 2022-04-11 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Julita Gabriūnė. Žymiausi Lietuvos istorijoje biržiečiai gimtinėje vis dar laukia pelnytos pagarbos, 2009-08-10
- ↑ „Biržų miesto garbės piliečiai“. birzai.rvb.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-07-26.
- ↑ Покаяние: Коми республиканский мартиролог жертв массовых политических репрессий / Коми республиканский общественный фонд жертв политических репрессий «Покаяние». Общественная редколлегия: Ю.А. Спиридонов, И.Е. Кулаков и др. – Т. 1-8-. Сыктывкар, 1998–2008-
|
Šis straipsnis apie Lietuvos asmenybę yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |