Ambraziejus Pranciškus Kašarauskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Ambraziejus Pranciškus Kašarauskis (lenk. Kossarzewski, 1821 m. prie Pavandenės1880 m. gruodžio 26 d. ar 14 d. Tomskas, Rusija) – Lietuvos kunigas, kraštotyrininkas, kalbininkas, gamtininkas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

1841-1844 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Varniuose. 1844 m. įšventintas kunigu. 1845 m. rugpjūčio mėn. Baisogalos vikaras, 1850-1851 m. Telšių bajorų mokyklos kapelionas. 1852-1864 m. kunigų pataisos namų Varniuose prižiūrėtojas. Buvo Kauno statistikos komiteto narys, Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos narys bendradarbis. 1853 m. su geologine ekspedicija tyrė Papilės juros sistemos uolienų atodangas. Už paramą sukilėliams 1864 m. gegužės mėn. suimtas ir 1865 m. lapkričio mėn. karo lauko teismo nuosprendžiu ištremtas į Sibirą gyveno Bijske, vėliau Tomske.

Mokslinė veikla[taisyti | redaguoti kodą]

Enciklopedinių užmojų lituanistinio sąjūdžio skatintojas. Aprašė retesnius Žemaitijos augalus, tyrė Dubysos slėnį, tremtyje – Altajaus kalnus. Užrašinėjo tautosaką, vietovardžius, papročius. Paskelbė kalbos, istorijos, etnografijos, tautosakos ir kitų sričių raštų, straipsnių apie Visatos, gamtos reiškinių kilmę. Kaupė rankraštinių lietuvių kalbos žodynų (K. K. Daukšos, L. Ivinskio) išrašus. Jo rankraščiai 1883 m. persiųsti į Kauną (3 t. saugo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), pagrindiniai rankraštiniai lituanistiniai darbai A. Jakšto surinkti į tomą „Litvanica“, jų dalį Kazimieras Būga paskelbė leidinyje „Tauta ir žodis“ t. l 1923 m., dalis surinktos tautosakos išspausdinta „Tautosakos darbuose“ t. 3 1937 m.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Algirdas Gaigalas, Giedrius Subačius. Ambraziejus Pranciškus Kašarauskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 542 psl.