Alkūnkaulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Alkūnkaulis (pažymėtas raudonai)

Alkūnkaulis (lot. Ulna) – vienas iš dviejų dilbio kaulų (antrasis – stipinkaulis). Priglaudus delnus prie šlaunų, dilbio kaulai būna susikryžiavę, o atsukus delnus į priekį, jie išsidėsto lygiagrečiai. Tada alkūnkaulis yra vidinėje (medialinėje) dilbio pusėje. Kaip ir visų ilgųjų kaulų, jo vidurinė dalis vadinama kūnu, corpus ulnae, kuris pereina į masyvesnį artimąjį galą, extremitas proximalis, ir laibesnį tolimąjį galą, extremitas distalis.

Keturkojams gyvūnams alkūnkaulis tarnauja daugiausia raumenų prisitvirtinimui, tuo tarpu didesnė kūno svorio dalis tenka stipinkauliui. Nemažos dalies žinduolių alkūnkaulis ir stipinkaulis dalinai ar visiškai susilieję (pvz., arklys).

Alkūnkaulio kūnas[taisyti | redaguoti kodą]

Kūnas tuščiavidurės prizmės formos, jo trys paviršiai ir juos skiriantys kraštai vadinami pagal tai, į kur jie atsigręžę. Paviršiai – priekinis, facies anterior, užpakalinis, facies posterior, ir vidinis, facies medialis. Kraštai – priekinis, margo anterior, užpakalinis, margo posterior, ir tarpkaulinis, margo interosseus. Pastarasis yra aštriausias, atsigręžęs į kitą dilbio kaulą – stipinkaulį, iš šono prie jo tvirtinasi abu dilbio kaulus jungianti tarpkaulinė jungiamojo audinio plėvė. Viršutinė tarpkaulinio krašto dalis prie pat proksimalinio galo stipininės įlankos vadinama atgręžiamojo raumens skiautere, crista musculi supinatoris.

Artimasis alkūnkaulio galas[taisyti | redaguoti kodą]

Artimajame alkūnkaulio gale, extremitas proximalis ulnae, matyti gili, į priekį atsigręžusi skridininė įlanka, incisura trochlearis, kuri sudaro sąnarį su žastikaulio skridiniu. Iš viršaus ir užpakalinės pusės įlanką užtveria alkūnė, olecranon, kurios pamatas gyvam žmogui lengvai apčiuopiamas žasto ir dilbio paribio užpakalinėje pusėje. Iš apačios skridininę įlanką riboja aštroka vainikinė atauga, processus coronoideus, kurios pamato priekyje yra ryški alkūnkaulio šiurkštuma, tuberositas ulnae, žasto raumenims tvirtinintis. Žemiau skridininės įlankos atsigręžusi į šoną matyti sekloka stipinkaulinė įlanka, incisura radialis, į kurią remiasi stipinkaulio sąnarinis apvadas.

Tolimasis alkūnkaulio galas[taisyti | redaguoti kodą]

Tolimasis alkūnkaulio galas, extremitas distalis ulnae, baigiasi alkūnkaulio galva, caput ulnae, kurią juosia sąnarinis apvadas, circumferentia articularis, susijungti su stipinkauliu. Medialinėje pusėje ir kiek atgal nuo distalinio galo kyšo alkūnkaulio ylinė atauga, processus styloideus ulnae. Ją galima apčiuopti ir net matyti riešo paribio dorsomedialinėje pusėje.

Kaulo pusės nustatymas[taisyti | redaguoti kodą]

Lengviausia nustatyti, kurios pusės kaulas, jeigu jį laikysime taip, kad masyvesnis artimasis galas būtų viršuje, skridininė įlanka atsigręžusi į priekį, o aštrus tarpkaulinis kraštas – į išorę, stipinkaulio pusę.

Alkūnkaulio kaulėjimas[taisyti | redaguoti kodą]

Alkūnkaulio kūno kremzlinio modelio kaulėjimo centras užsimezga gemalo antrojo mėnesio pabaigoje ir greitai plinta į galus. Distalinio galo kaulėjimas prasideda ketvirtaisiais metais, o proksimalinio – apie devintuosiuos gyvenimo metus. Esti dar nedideli kaulėjimo centrai ylinėje ataugoje ir alkūnėje. Anksčiau (14 – 16 metais) priauga proksimalinis galas, vėliau (17 – 18 metais) – distalinis galas.

Eil. Nr. Pavadinimas (lotyniškai) Paaiškinimas
1. Olecranon Iš viršaus ir užpakalinės pusės užtveria skridininę įlanką.
2. Incisura trochlearis Sudaro sąnarį su žastikaulio skridiniu
3. Processus coronoideus Riboja skridininę įlanką iš apačios
4. Tuberositas ulnae Šiurkštuma žasto raumenims tvirtintis
5. Margo interosseus Tvirtinasi abu dilbio kaulus jungianti tarpkaulinė jungiamojo audinio plėvė
6. Caput ulnae Galvą juosia sąnarinis apvadas susijungti su stipinkauliu
7. Processus styloideus Alkūnkaulio ylinė atauga
8. Incisura radialis Remiasi stipinkaulio sąnarinis apvadas
9. Foramen nutricium Kaulo maitinamoji anga

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Vilniaus Universiteto, Medicinos fakulteto, anatomijos, histologijos ir antrapologijos katedros „Žmogaus anatomijos pratybos“.
  • „Žmogaus anatomija“ G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė.