Delnakauliai
Delnakauliai (lot. ossa metacarpi) – rankos plaštakos penki ilgieji kaulai. Kiekvienas delnakaulis turi kūną (corpus ossis metacarpalis pollicis) ir du galus. Artimesnis galas vadinamas pamatu (basis ossis metacarpalis pollicis), o tolimesnis – galva (caput ossis metacarpalis pollicis).
Rankos nykščio delnakaulis yra trumpiausias ir storiausias, smiliaus – ilgiausias. Delnakauliai su raumenų grupėmis ir pirštų ilgųjų raumenų sausgyslėmis sudaro delną.
I delnakaulis (os metacarpi primum)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jis yra stambiausias, jo pamate matyti balno pavidalo paviršius susinerti su riešo didžiojo daugiakampio tokiu pačiu paviršiumi.
II delnakaulis(os metacarpi secundum)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jis yra pats ilgiausias, jo pamatas giliai įdubęssusinerti su riešo mažuoju daugiakampiu, o iš šonų yra po laukelį, kuriuo liečiasi su gretimais delnakauliais. Kiti delnakauliai tolydžio trumpėja.
III delnakaulis (os metacarpi tertium)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jo pamatas jungiasi su riešo galviniu kaulu ir su gretimais delnakauliais, jo išorinėje (radialinėje) pusėje kyšo ylinė atauga (processus styloideus ossis metacarpi tertii)
IV delnakaulis (os metacarpi quartum)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jo pamatas viduriniu laukeliu jungiasi su riešo kablinio kaulo lateraline puse, o šoniniais laukeliais - su gretimais delnakauliais. Nuo III delnakaulio jis skiriasi tuo, kad neturi ylinės ataugos.
V delnakaulis (os metacarpi quintum)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jis yra pats trumpiausias iš visų delnakaulių. Jo pamatas jungiasi su riešo kablinio kaulo medialine puse ir IV delnakauliu, o nugarinėje pusėje turi neryškų gumburėlį.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Žmogaus anatomija, I tomas – G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008 m
- Interactive Atlas of Human Anatomy 3.0