Stipinkaulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite; apie sutvarkymą galite pranešti specialiame Vikipedijos projekte.

Stipinkaulis (lot. radius) – viršutinių galūnių kaulas, priskiriamas ilgųjų kaulų grupei. Į alkūnkaulio vidinę pusę yra atkreiptas stipinkaulio kūno aštrusis kraštas. Proksimalinis (artimesnis) galas baigiasi stipinkaulio galva, kuri yra taisyklingos ritinio formos. Galvos gale yra sąnarinė duobutė. Distalinis, arba tolimasis, galas yra labai praplatėjęs ir stambus. Jo apačioje yra ovalo formos riešinis sąnarinis paviršius, o vidiniame krašte – alkūninė įlanka.

Kaulo dalys ir funkcijos[taisyti | redaguoti kodą]

Radius anterior1.JPG Radius post1.JPG
Stipinkaulio
priekinė pusė
Stipinkaulio
užpakalinė pusė

Stipinkaulio kūnas (corpus radii), kaip ir alkūnkaulio, yra tuščiavidurės prizmės pavidalo. Jis turi priekinį paviršių (facies anterior), užpakalinį paviršių (facies posterior) ir šoninį paviršių (facies lateralis). Taigi tik pastaruoju paviršiumi stipinkaulio kūnas skiriasi nuo alkūnkaulio. Stipinkaulio kūno kraštai vadinami taip pat kaip ir alkūnkaulio: priekinis kraštas (margo anterior), užpakalinis kraštas (margo posterior) ir tarpkaulinis kraštas (margo interosseus). Pastarasis kraštas taip pat aštrus, atsikreipęs į alkūnkaulį, taigi medialiai. Priekinio krašto distalinę dalį (prie riešo) lengva apčiuopti tuoj po oda.

Artimasis stipinkaulio galas (extremitas proximalis radii) baigiasi stipinkaulio galva (caput radii), kurios įduba- sąnarinė duobė (fovea articularis), jungiasi su žastikaulio galvute. Stipinkaulio galvą juosia sąnarinis apvadas (cirkumferentia articularis), kuris slysta stipinkauline alkūnkaulio įlanka, kai gręžiojame plaštaką. Po apvadu yra stipinkaulio kaklas (colum radii), o šiek tiek žemiau į priekį ir į vidų nukrypusi ryški apskrita stipinkulio šiurkštuma (tuberositas radii).

Tolimasis stipinkaulio galas (extremitas distalis radii) baigiasi šiek tiek įdubusiu riešiniu sąnariniu paviršiumi (facies articularis carpalis) susinerti su proksimaline riešakaulių eile. Vidinėje pusėje jis pereina į alkūnkaulinę įlanką (incisura ulnaris) į kurią įsistato alkūnkaulio sąnarinis apvadas.

  1. incisura ulnaris radii – stipinkaulio alkūnkaulinė įlanka,
  2. circumferentia articularis – sąnarinis apvadas,
  3. caput radii – stipinkaulio galva,
  4. collum radii – stipinkaulio kaklas,
  5. tuberositas radii – stipinkaulio šiurkštuma,
  6. corpus radii – stipinkaulio kūnas,
  7. margo interosseus – tarpkaulinis kraštas,
  8. facies anterior – priekinis paviršius,
  9. facies lateralis – šoninis paviršius,
  10. processus styloideus radii – ylinė atauga,
  11. facies articularis carpalis – riešinis sąnarinis paviršius.

Kaulo charakteristika[taisyti | redaguoti kodą]

Kai delnas atgręžtas į priekį, šis dilbio kaulas guli šoninėje pusėje. Jis priklauso ilgųjų kaulų rūšiai, ta turi stipinkaulio kūną (corpus radii), laibesnį artimąjį galą(extremitas proximalis), ir tolimąjį galą (extremitas distalis).

Kaulo orientavimas[taisyti | redaguoti kodą]

Norint nustatyti, kurios pusės yra stipinkaulis, jį reikia laikyti taip, kad galva būtų nukrypusi į viršų, stipinkaulio šiurkštuma- į priekį, o aštrus tarpkaulinis kraštas-medialiai, kai delnas atgręžtas ir abu dilbio kaulai guli lygiagrečiai.

Stipinkaulio lūžiai[taisyti | redaguoti kodą]

Tai vienas iš dažniausių kaulų lūžių (10-15% visų lūžimų). Pagyvenusiom moterim pasitaiko 2-3 kartus dažniau nei vyrams. Tipinio lūžimo linija paprastai eina 2-3 cm nuo proksimalinio stipinkaulio galo. Kolle lūžimas – krenta ant delno, ranka ištiesta per alkūnės sąnarį, riešas maksimalioj ekstenzijoj ® lūžta radius metafizės distalinis galas ® lūžgalių distalinis galas dislokuojamas į ekstenzorių pusę. Smith lūžimas – krenta ant nugarinės plaštakos pusės ® distalinis galas dislokuojamas į fleksorių pusę (gali būti fleksorių plyšimas). Labiau linkęs dislokuoti.

Diagnostika[taisyti | redaguoti kodą]

  • Padidėja riešo sąnario apimtis.
  • Patinimas, deformacija.
  • Plaštaka pakrypusi į radialinę pusę.
  • Distalinio galo daformacija prie Kolle lūžimo primena „šakutę“. Distalinis fragmentas pasislinkęs proksimaline ir dorsaline kryptimi.
  • Palpuojant – lokalus skausmas.
  • Jei didelė dislokacija – galima apčiuopti distalinio fragmento kraštą.
  • Judesiai per riešą labai skausmingi ir riboti.

Literatūra[taisyti | redaguoti kodą]

  • Žmogaus anatomija, I tomas – G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008 m..
  • Žmogaus anatomija, S. Pavilonis, E. Burneckis, V. Gavelis, R. MIkkėnienė, R. Stropus, K. Tamašauskas, A. Urbonas, S. Žvirdauskas
  • Interactive Atlas of Human Anatomy 3.0

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]