Žastikaulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Žastikaulis (lot. humerus) – ilgasis rankų (priekinių galūnių) kaulas, pridėtinio skeleto dalis. Žastikaulis sudarytas iš kūno (corpus humeri) ir dviejų galų – proksimalinio ir distalinio. Proksimalinis galas užsibaigia žastikaulio galva (caput humeri), o distalinis – suplokštėja ir baigiasi krumpliu (condylus humeri).

Žmogaus žastikaulio sandara[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žastikaulis – vienintelis žmogaus žasto kaulas. Prie jo šliejasi gausus raumenų masyvas, einantis į dilbį ir krūtinės lanką. Žastikaulis – tipiškas ilgasis kaulas. Jo tuščiavidurė centrinė dalis vadinama kūnu arba diafize (corpus humeri, s. diaphysis humeri). Kūnas pereina į du galus arba epifizes – artimąjį ir tolimąjį (extremitas proximalis et distalis humeri).

Kūnas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūno (corpus humeri) artimoji dalis yra vamzdžio, o tolimoji – tribriaunės prizmės pavidalo, todėl artimiausios dalies paviršiai ir briaunos neryškios, o tolimosios – ryškios.

Žastikaulio dalys lotyniškai ir lietuviškai

Paviršiai vadinami pagal tai, į kur jie atsikreipę: priekinis vidinis (facies anteromedialis), priekinis šoninis (facies anterolateralis) ir užpakalinis (facies posterior). Yra tik dvi ryškesnės paviršius skiriančios briaunos – vidinė (margo medialis) ir šoninė ( margo lateralis).

Užpakaliniu paviršiumi įstrižai – iš viršaus ir vidinės pusės žemyn ir į šoną – driekiasi sekli, plati stipininio nervo vaga (sulcus nervi radialis).

Priekiniame šoniniame kūno paviršiuje, beveik prie proksimalinės metafizės, matyti platoka deltinė šiurkštuma (tuberositas deltoidea), prie kurios tvirtinasi deltinis raumuo. Kaulas maitinamas per priekinio vidinio paviršiaus viduryje esančią maitinamąją angą (foramen nutricium).

Artimasis žastikaulio galas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Artimasis žastikaulio galas (extremitas proximalis), užsibaigia žastikaulio galva (caput humeri), kuri yra beveik pusrutulio formos, atsigręžusi į vidų ir sąnariniu paviršiumi susinerianti su mentės sąnarine duobe. Galvos briauną juosia vagelė – anatominis kaklas (collum anatomicum), prie kurio tvirtinasi sąnario kapsulė.

Žemiau kaklo kyšo du gumburėliai – mažasis (tuberculum minus), labiau atsikreipęs į priekį, ir didysis (tuberculum majus), atsikreipęs į šoną. Nuo jų tolydžio nykdamos leidžiasi mažojo gumburėlio skiauterė (arba vidinė lūpa, crista tuberculi minoris, s. labium madiale) ir didžiojo gumburėlio skiauterė (arba šoninė lūpa, crista tuberculi majoris, s. labium laterale). Gumburėliai ir jų skiauterės apriboja tarpgumburėlinę vagą (sulcus intertubercularis), į kurią gulasi dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslė. Pereidamas į kūną, proksimalinis galas sulaibėja; ši vieta vadinama chirurginiu kaklu (collum chirurgicum), nes per ją kaulas neretai lūžta.

Tolimasis žastikaulio galas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tolimasis žastikaulio galas (extremitas distalis) suplokštėja ir baigiasi krumpliu (condylus humeri), kuris susineria su dilbio kaulais. Krumplys tarytum sudėtas iš dviejų dalių: madialinė cilindro formos dalis vadinama žastikaulio skridiniu (trochlea humeri), o apvali šoninė dalis – žastikaulio galvute (capitulum humeri). Abipus krumplio iškyla vidinis antkrumplis (epicondylus medialis), ir šoninis antkrumplis (epicondylus lateralis). Tarp jo ir skridinio užpakalinėje pusėje yra alkūninio nervo vaga (sulcus nervi ulnaris), kurioje beveik visai po oda gulintis bendravardis nervas yra lengvai užgaunamas. Antkrumpliai jungiasi su vidiniu ir šoniniu kūno kraštais atitinkamai vidine antkrumpline skiautere (crista supraepicondylaris medialis, s. crista supracondylaris medialis), ir šonine antkrumpline skiautere (crista supraepicondylaris lateralis, s. crista supracondylaris lateralis). Prie medialinės skiauterės kartais gali būti gana ryški išauga – antkrumplinė atauga (processus supracondylaris), anksčiau vadinta trečiuoju antkrumpliu.

Virš krumplio plokščiame užpakaliniame paviršiuje matyti gili alkūnės duobė (fossa olecrani), į kurią ištiesus ranką įsitaiso alkūnkaulio bendravardė atauga. Priekiniame paviršiuje virš krumplio yra dvi duobės. Į vidinę gilesnę, gulinčią virš skridinio, sulenkus ranką per alkūnę, įeina alkūnkaulio vainikinė atauga (fossa coronoidea). Į šoninę, seklesnę, esančią virš žastikaulio galvutės, atsiremia stipinkaulio galvos apvadas tad ji ir vadinama stipinine duobe (fossa radialis).

Žastikaulio pusės nustatymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Norint atskirti, ar kaulas dešinysis, ar kairysis, reikia orentuoti jį pagal tris kūno ašis. Galima pasirinkti visokius požymių variantus, kad ir tokį: galva turi būti nukrypusi į viršų, jos sąnarinis laukas – į vidų, o distalinio galo alkūnės duobė – atgal.

Žastikaulio kaulėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apie antrą trečią embriono mėnesį kremzlinėje užuomazgoje žastikaulio kūne atsiranda kaulėjimo centras. Jau po gimimo, apie pirmuosius metus, pradeda kaulėti proksimalinė ir distalinė epifizės, kurių kaulėjimo zonas nuo smarkiai besiplečiančio kaulinio kūno skiria epifizės plokštelės. Esti dar smulkesnių kaulėjimo židinių: per antruosius-ketvirtuosius metus jie atsiranda didžiajame ir mažajame gumburėliuose, penktaisiais-šeštaisiais metais – vidiniame ir šoniniame antkrumpliuose. Distalinis galas su kūnu susilieja brendimo metu, kai sukaulėja epifizinė plokštelė, o proksimalinis galas suauga kiek vėliau, brendimo pabaigoje, apie dvidešimtuosius metus.

Žastikaulio dalys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nr. Lotynų kalba Lietuvių kalba Anglų kalba Paaiškinimai
1 Tuberculum minus Mažasis gumburėlis Lesser tubercle Skiria tarpgumbelinę vagą
2 Sulcus intertubercularis Tarpgumburėlinė vaga Becipital groove Gulasi dvigalvio žasto raumens ilgosios galvos sausgyslės
3 Crista tuberculi majoris Didžiojo gumburėlio skiauterė Outer lip Skiria tarpgumbelinę vagą
4 Crista tuberculi minoris Mažojo gumburėlio skiauterė Inner lip Skiria tarpgumbelinę vagą
5 Tuberositas deltoidea Deltinė šiurkštuma Deltroid impression Tvirtinasi bendravardis raumuo
6 Margo lateralis Šoninė briauna Lateral border
7 Fossa coronoidea Vainikinė duobė Coronoid fossa Įeina alkūnkaulio vainikinė atauga
8 Fossa radialis Stipininė duobė Radial fossa Atsiremia stipinkaulio galvos apvadas
9 Capitulum humeri Žastikaulio galvutė Capitulum Įsistato į stipinkaulio galvos sąnarinę duobutę
10 Caput humeri Žastikaulio galva Head
11 Collum anatomicum Anatominis kaklas Anatomic neck Peties sąnario kapsulei tvirtintis
12 Corpus humeri Žastikaulio kūnas Body
13 Facies anteromedialis Priekinis šonas Anterior border
14 Extremitas distalis Tolimasis galas Lower extremity
15 Epicondylus medialis Vidinis antkrumplis Medial apicondyl Tvirtinasi dilbio raumenys
16 Tuberculum majus Didysis gumburėlis Greater tubercle Skiria tarpgumbelinę vagą
17 Collum chirurgicum Chirurginis kaklas Surgical neck Per šią vietą kaulas neretai lūžta
18 Sulcus nervi radialis Stipinio nervo vaga Musculospiral groove Nervui praeiti
19 Fossa olecrani Alkūnės duobė Olecranon fossa Ištiesus ranką įsistato alkūnkaulio bendravardė atauga
20 Epicondylus lateralis Šoninis antkrumplis Lateral epicondyle Tvirtinasi dilbio raumenys
21 Trochlea humeri Žastikaulio skridinys Trochlea Įsistato į bendravardę alkūnkaulio įlanką
22 Sulcus nervi ulnaris Alkūnkaulio nervo vaga Ulnar groove Guli bendravardis nervas, kuriuo įnervuojama medialinė plaštakos pusė

Su žastikauliu susiję raumenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pečių lanko raumenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Deltinis raumuo, musculi deltoideus. Pradžia - šoninis raktikaulio trečdalis, mentės petys, mentės dyglys. Pabaiga - žastikaulio deltinė šiurkštuma. Priekinės deltinio raumens skaidulos lenkia, vidurinės atitraukia, užpakalinės - tiesia žastą.

Antydyglinis raumuo, m. supraspinatus. Pradžia - mentės antdyglinė duobė, pabaiga - žastikaulio didžiojo gumburėlio viršus. Raumuo atitraukia žastą iki horizontalios linijos.

Podyglinis raumuo, m. infraspinatus. Pradžia - mentės antdyglinė duobė, pabaiga - žastikaulio didžiojo gumburėlio viršus. Raumuo suka žastą į išorę.

Mažasis apvalusis raumuo, m. teres minor. Pradžia - mentės šoninis kraštas. Pabaiga - žastikaulio didžiojo gumburėlio apačia. Raumuo suka žastą į išorę.

Didysis apvalusis raumuo, m. teres major. Pradžia - mentės apatinis kampas. Pabaiga - žastikaulio mažasis gumburėlis. Raumuo suka žastą į vidų ir jį pritraukia.

Pomentinis raumuo, m. subscapularis. Pradžia - pomentinė duobė. Pabaiga - žastikaulio mažasis gumburėlis. Raumuo suka žastą į vidų.

Žasto raumenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Snapinis žasto raumuo, m. coracobrachialis. Raumens pradžia - mentės snapinė atauga. Pabaiga - žastikaulio medialinio krašto vidurys. Raumuo lenkia ir pritraukia žastą.

Žastinis raumuo, m. brachialis. Raumens pradžia - žastikaulio priekinio paviršiaus distalinė pusė. Pabaiga - alkūnkaulio šiurkštuma. Raumuo lenkia dilbį.

Trigalvis žasto raumuo, m. triceps brachii. Ilgoji galva prasideda nuo mentės posąnarinio gumburėlio, lateralinė galva nuo žastikaulio užpakalinio paviršiaus, medialinė galva nuo žastikaulio užpakalinio paviršiaus. Raumens pabaiga - alkūnė. Raumuo tiesia dilbį, ilgoji galva tiesia ir pritraukia žastą.

Alkūninis raumuo, m. anconeus, prasideda nuo žastikaulio lateralinio antkrumplio, baigiasi ant alkūnės ir alkūnkaulio diafizės užpakalinio paviršiaus. Raumuo tiesia dilbį, neleidžia sąnario kapsulei įstrigti tarp sąnarinių paviršių.

Dilbio raumenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stipininis lenkiamasis riešo raumuo, m. flexor carpi radialis. Pradžia - žastikaulio vidinis antkrumplis. Pabaiga - antrojo delnakaulio pamatas. Raumuo lenkia ir atitraukia plaštaką, lenkai dilbį.

Ilgasis delno raumuo, m. palmaris longus. Pradžia - žastikaulio vidinis antkrumplis. Pabaiga - lenkiamųjų sausgyslių laikiklis ir delno aponeurozė. Raumuo lenkia plaštaką, įtempia delno aponeurozę.

Žastinis stipinkaulio raumuo, m. brachioradialis. Pradžia - žastikaulio lateralinis kraštas virš antkrumplio. Pabaiga - stipinkaulio ylinė atauga. Raumuo lenkia ir atgręžia dilbį.

Ilgasis tiesiamasis stipininis riešo raumuo, m. extensor carpi radialis longus. Pradžia - žastikaulio lateralinis kraštas virš antkrumplio. Pabaiga - antrojo delnakaulio pamatas. Raumuo tiesia ir atitraukia plaštaką.

Trumpasis tiesiamasis stipininis riešo raumuo, m. extensor carpi radialis brevis. Pradžia - žastikaulio lateralinis antkrumplis. Pabaiga - trečiojo delnakaulio pamatas. Raumuo tiesia ir atitraukia plaštaką.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J.Žukienė. „Žmogaus anatomija".
  • R. D. Sinelnikov " Žmogaus anatomijos atlasas"

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]



--AnastasijaMal (aptarimas) 00:17, 27 spalio 2012 (EEST)