Alfredas Smailys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
AlfredasSmailys
Gimė 1928 m. gegužės 7 d.
Girininkai (dab. Kauno raj.)
Mirė 1995 m. balandžio 28 d. (66 metai)
Kaunas
Vaikai Alfredas Smailys
Veikla gydytojas-kardiologas
Sritis kardiologija
Organizacijos KMA Kardiologijos institutas
Pareigos Širdies ritmo laboratorijos vadovas
Alma mater Kauno universitetas, Medicinos fakultetas (1949)
Žinomas (-a) už vienas pirmųjų SSRS pradėjo širdies aritmijas gydyti elektros impulsais, daryti netiesioginį širdies masažą
Žymūs apdovanojimai

TSRS valstybinė premija (1971)

Alfredas Smailys (1928 m. gegužės 7 d. Girininkuose1995 m. balandžio 28 d. Kaune, palaidotas Pažėrų kapinėse) – Lietuvos gydytojas-kardiologas, profesorius.[1] Sūnus – gydytojas ortopedas-traumatologas Alfredas Smailys (g. 1968 m.).

Atminimo lenta Kaune

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1949 m. baigė Kauno universiteto Medicinos fakultetą, vėliau aspirantūrą Maskvoje. Iki 1953 m. dirbo Kauno respublikinės klinikinės ligoninės chirurginio skyriaus ordinatoriumi. 1957 m. dėstė KMU Hospitalinės chirurgijos katedroje. 1957 m. tapo docentu, o 1969 m. – profesoriumi. 1957 m. jam suteiktas medicinos mokslų kandidato laipsnis. 1966 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją. 19681994 m. prof. A. Smailys buvo Kardiologijos instituto Širdies ritmo tyrimo laboratorijos vedėjas.

A. Smailys vienas pirmųjų SSRS pradėjo širdies aritmijas gydyti elektros impulsais, daryti netiesioginį širdies masažą ir taikyti kitus reanimacijos metodus.[1]

1989 m. išrinktas į TSRS Aukščiausiąją Tarybą. 1990 m. išrinktas Lietuvos MA nariu korespondentu. Inicijavo Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios ir VDU atkūrimą, buvo Senato narys. 1994 m. jo iniciatyva Rygoje įkurta visuomeninė organizacija „Baltijos vienybė“.

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2000 m. gegužės 11 d. Žaliakalnyje, ant daugiabučio Vlado Stankūno namo (Savanorių pr. 58, arch. Osvaldas Tylius) atidengta memorialinė lenta.[2][3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Skilvelių virpėjimas (1977)
  • Žmogus ir vanduo (su V. Bražiuliu, 1984)
  • Ultragarsas medicinoje (1985)
  • Klinikinė chirurgija (su kitais, 1969, 1980)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 Alfredas Smailys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
  2. http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=SMAILYS%20ALFREDAS Archyvuota kopija 2007-08-03 iš Wayback Machine projekto.
  3. Vlado Stankūno namas Kaune, Savanorių g. 58 autc.lt