Aleksandra Kolontaj

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Aleksandra Kolontaj
AlexandraKollontai.jpg
Herbas "Ostoja"
Herbas "Ostoja"
Gimė: 1872 m. kovo 31 d.
Sankt Peterburgas
Mirė: - 1952 m. kovo 9 d.
Maskva
Tautybė: rusė
Veikla: rusų revoliucionierė, feministė
Pareigos: TSRS pasiuntinė Švedijoje ir Norvegijoje
Žymūs apdovanojimai:

Lenino ordinas, Darbo raudonosios vėliavos ordinas

Aleksandra Kolontaj (rus. Алекса́ндра Миха́йловна Коллонта́й, iki vedybų – Domontovič, g. 1872 m. kovo 31 d. Sankt Peterburge – 1952 m. kovo 9 d. Maskvoje) – rusų revoliucionierė, feministė, publicistė, diplomatė, pirmosios bolševikų vyriausybės narė.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Kilusi iš kilmingos šeimos (jos protėvis buvo kunigaikštis Daumantas Pskoviškis)[1], generolo dukra. Buvo mokoma namuose, vėliau – Ciuricho universiteto klausytoja. Mokėjo kelias užsienio kalbas, gerai piešė, turėjo didelių literatūrinių gabumų.

Socialdemokratiniame judėjime pradėjo dalyvauti XIX a. pabaigoje. 19061915 m. buvo menševikė. 1908 m. emigravo, gyveno ir bendradarbiavo spaudoje Vokietijoje, Prancūzijoje, Danijoje, JAV, Švedijoje. Čia 1914 m. buvo suimta už antikarinę bei bolševikinę propagandą ir išsiųsta iš šalies be teisės kada nors grįžti. 1915 m. persikėlė į Norvegiją, įstojo į RSDDP.

1917 m. kovo mėn. grįžo į Rusiją, nuolat pasisakydavo mitinguose. Jos radikalios kalbos, laisvos meilės agitacija turėjo didelį pasisekimą, ypač kariuomenėje. 1917 m. liepos mėn. A.Kerenskio Laikinoji vyriausybė ją suėmė, bet netrukus paleido.

Po Spalio perversmo pirmojoje bolševikinėje vyriausybėje paskirta Valstybinio pasmerkimo liaudies komisare (народный комиссар государственного призрения). Pirmoji pasaulyje moteris ministrė. Griežtai pasisakė prieš Bresto taikos sutartį, protestuodama atsistatydino iš vyriausybės.

1919 m. – Padnieprės divizijos politinio skyriaus viršininkė, Ukrainos propagandos ir agitacijos liaudies komisarė. 1920 m. buvo RKP(b) Moterų skyriaus vedėja. 19211922 m. – Kominterno Tarptautinio moterų sekretoriato vadovė.

Nuo 1923 m. – TSRS prekybos atstovė Norvegijoje, 1926 m. – Meksikoje. 1927 m. paskirta TSRS nuolatine atstove Norvegijoje (pirmoji moteris pasaulyje-ambasadorė). 19301945 m. buvo TSRS atstovė, vėliau ambasadorė Švedijoje. 1944 m. derėjosi su Suomija dėl jos išėjimo iš karo.

1945 m. A.Kolontaj ištiko insultas, ji galėjo judėti tik vežimėlyje. Dėl sveikatos buvo atšaukta iš pareigų ir iki mirties buvo TSRS URM patarėja.[2]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]