Aldona Šliūpaitė-Jankauskienė
| Aldona Šliūpaitė-Jankauskienė | |
|---|---|
| |
| Aldona Šliūpaitė 1919 m. | |
| Gimė | 1890 m. liepos 26 d. Niujorkas
|
| Mirė | 1980 m. (~90 metų) Niujorkas
|
| Tėvai | Jonas Šliūpas Liudmila Malinauskaitė-Šliūpienė |
| Veikla | Lietuvos gydytoja, visuomenės veikėja |
| Alma mater | Pensilvanijos universitetas |
 Vikiteka |
Aldona Šliūpaitė-Jankauskienė |
Aldona Šliūpaitė-Jankauskienė (1890 m. liepos 26 d. Niujorkas, JAV – 1980 m. Santa Monika, Kalifornija) – Lietuvos gydytoja, visuomenės veikėja.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvas dr. Jonas Šliūpas, motina Liudvika Malinauskaitė-Šliūpienė. Mokėsi Skrantone ir Filadelfijoje, kur 1908 m. baigė Woman’s Medical College of Philadelphia. Praktikavo Brukline, užsiimdama akušerija – ginekologija. Ištekėjo būdama 18 metų, kaip pati rašė, nesubrendusi, su vyru sugyventi nepavyko.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, kaip ir daugeliui lietuvių, parūpo padėti nukentėjusiems nuo karo ir teikti medicinos pagalbą beveik be gydytoju likusiems žmonėms. Martyno Yčo paskatinta, 1916 m. nutarė važiuoti į Lietuvą, tačiau JAV vyriausybė nedavė jai leidimo važiuoti į tuo laiku vokiečių okupuotą kraštą. 1917 m. kartu su tėvu dr. J. Šliūpu ji išvyko į Rusiją per Japoniją ir Sibirą. Pradžioje Voroneže dirbo mokyklų gydytoja, o 1918 m. su Voronežo mokinių būriu išvyko į Vilnių. Jai buvo siūloma pasilikti, tačiau traukė lietuviškas sodžius, kurio ji dar nebuvo pažinusi. Dirbo Šilalėje, kur siautė karo atneštos epidemijos. 1919 m. socialinės apsaugos ministerija ją priskyrė prie Huverio ir Didžiosios Britanijos „Lady Paget“ misijų organizuoti maisto ir vaistų teikimą per Amerikos Raudonąjį Kryžių. [1]
Gyvendama Kaune, ji pradėjo dirbti Raudonojo Kryžiaus ligoninėje, padėdama dr. P. Mažyliui suorganizuoti moterų ligų skyrių. Jos dėka taip pat buvo paruošta daug slaugių, akušerių ir kitokio medicinos personalo. 1923–1927 m. Kauno universiteto Akušerijos – ginekologijos katedros jaunesnioji asistentė. Parašė ir išspausdino straipsnius „Nepaprastas žiedas moters makštyje“ (Medicina, 1924) ir „Eklampsija ir jos gydymas“ (Medicina 1927).
1928 m. mirus motinai ji pasijuto labai vieniša. Atgijo malonūs Amerikos gyvenimo prisiminimai ir ji įsitikino, kad Amerika yra jos „Lietuva“. 1931 m. ji grižo į JAV. Tėvas dukters grįžimo priežastį aprašo kitaip: „Amerikoje laisvai augusi ir nepratusi keliaklupsčiauti prieš nieką, ji nerado įvertinimo pas lietuviškus ponus ir nusivylusi, o dar užpykusi, kad tėvas antrą žmoną vedė, ji grižo atgal į Ameriką“.[2]
Apsigyveno Brukline, kur pradėjo verstis privačia praktika. 1958–1965 m. dirbo Niujorko Charles B. Town ligoninėje, kur buvo gydomi alkoholikai ir narkomanai.
Gyvendama Niujorke visada domėjosi lietuviška veikla, o 1940 m., rusams okupavus Lietuvą, aktyviai įsijungė į veiklą – buvo Balfo Niujorko skyriaus iždininke ir medicinos patarėja. Užbaigus praktiką, išsikėlė į Kaliforniją, Santa Moniką, kur įstojo į Lietuvių gydytojų draugiją ir dalyvavo jos susirinkimuose bei valdyboje.
Mirė 1980 m., jos pelenai buvo pervežti ir palaidoti šalia tėvo dr. Jono Šliūpo Čikagos Tautinėse kapinėse. Savo gyvenimo santaupas ji paliko Pensilvanijos universitetui, pabrėždama, kad tai būtų Šliūpų vardo stipendija studentui lietuviui.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 407–408.
- ↑ Dr. J. Jakštas, Dr. Jonas Šliupas, 305 p.
- ↑ LIETUVIAI GYDYTOJAI AMERIKOJE XX ŠIMTMETYJE 1900–1912. Aidai.