Alfonsas Matulis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alfonsas Matulis (1927 m. lapkričio 1 d. Bastūnuose, Želvos valsčius2017 m. gruodžio 27 d. Vilniuje) – Lietuvos gydytojas reumatologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Želvos pradžios mokykloje, Giedraičių vidurinėje mokykloje, 1953 m. baigė Vilniaus universitetą. 1969 m. medicinos mokslų daktaras.

19541997 m. dirbo Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute; 19611970 m. Terapijos sektoriaus vadovas, 19701994 m. instituto direktorius. 19931997 m. Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas.

1994 m. kartu su kitais įkūrė žurnalą „Acta medica Lithuanica“, iki 1997 m. jo vyr. redaktorius. 19711997 m. Lietuvos reumatologų draugijos pirmininkas. 19921994 m. Baltijos šalių reumatologų asociacijos prezidentas, 19881992 m. Pasaulio ir Europos reumatologų lygų tarybos narys.[1]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas pirmųjų sergančiuosius reumatinėmis ligomis pradėjo gydyti imunosupresantais, įdiegė daug naujų reumatinių ligų diagnostikos metodų. Tirdamas sąnarių degeneracinių ligų gydymo efektyvumą kartu su V. Vasilionkaičiu pasiūlė naują vaistą – polivinilpirolidoną, kuris 1984 m. pripažintas išradimu. Paskelbė daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Sergančiųjų reumatinėmis ligomis imuniniai sutrikimai ir imunoreguliuojančioji terapija, su D. Stankaitiene, 1982 m., rusų k.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Alfonsas Matulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 455 psl.