Žaizda

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Susiūta žaizda

Žaizdaodos, gleivinės ir giliau esančių audinių mechaninis, cheminis, terminis ar kitoks sužalojimas.

Žaizdos simptomai[taisyti | redaguoti kodą]

Žaizdų klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Paviršinės šautinės žaizdos

Pagal tai, kokios traumos metu žaizda atsirado:

  • Mechaninė
  • Cheminė (agresyvios medžiagos - rūgštys, šarmai ir kt.)
  • Terminė (aukšta temperatūra, žema temperatūra)
  • Mišri (įvairūs aukščiau išvardintų traumų deriniai)

Mechaninės žaizdos pagal sužalojimo įrankį skiriamos:

  • Pjautinės žaizdos (lot. vulnus incisum) – sužeidimas peiliu ar kitu aštriu daiktu. Žaizdos kraštai lygūs, dažnai žiojėja ir gausiai kraujuoja.
  • Durtinės žaizdos (lot. vulnus punctum) – atsirandant perdūrus odą ir gilesnius audinius durtuvu, yla ar kitu smailiu daiktu. Nedidelės, išorinis kraujavimas nežymus, bet gilios, dažnai pažeidžiami vidaus organai, stambios kraujagyslės.
  • Kirstinės žaizdos (lot. vulnus caesum) – padaromos kertamuoju ginklu ar įrankiu. Gilios, pažeidžiančios raumenis, sausgysles, kaulus. Žiojėja, tačiau kraujavimas mažesnis, nei iš pjautinių žaizdų, nes kraujagyslės greičiau užsitraukia. Tokie sužeidimai sunkiai gyja, nes žaizdų kraštai traumuoti.
  • Muštinės žaizdos (lot. vulnus contusum) – atsiranda nuo stipraus smūgio buku kietu daiktu. Didelis ir platus audinių pakenkimas. Skausmingos, gyja blogai, nes negyvybinguose audiniuose ima daugintis mikrobai, dažnai supūliuoja.
  • Kąstinės žaizdos (lot. vulnus morsum) – atsiranda įkandus gyvūnui ar žmogui. Visada būna infekuotos ir gyja labai lėtai. Gali būti užkrėstos pasiutligės, sifilio sukelėjais.
  • Šautinės žaizdos (lot. vulnus sclopetarium) – atsiranda dėl kulkų ar skeveldrų poveikio. Gali būti kiauryminės, aklosios, liestinės ar paviršinės (kulka ar skeveldra pažeidžia tik kūno paviršių}. Tokios žaizdos turi įėjimo angą, žaizdos kanalą arba ertmę, o esant kiauryminei žaizdai – ir išėjimo angą. Būna labai užterštos mikrobais, sužalojami vidaus organai. Dažnai mirtinos.
  • Plėštinės žaizdos (lot. vulnus laceratuma) – atsiranda dėl traumų, kai oda ir gilesni audiniai suplėšomi. Tokiose žaizdose labai palankios sąlygos daugintis mikroorganizmams, jos dažnai supūliuoja.
  • Traiškytinės žaizdos (lot. vulnus conquassatum) – atsiranda stipriai suspaudus audinius. Plačios, sužalojami giliai esantys audiniai, kaulai. Dažniausiai nekraujuoja, bet neretai supūliuoja ir labai lėtai gyja.
  • Apnuodytosios žaizdos (lot. vulnus veneatum) – atsiranda veikiant mechaninei jėgai ir nuodingoms cheminėms medžiagoms; įkandus gyvatei, bitei, įsidūrus cheminiu pieštuku. Jeigu, įkandus gyvatei, nuodai patenka tiesiog į kraują, mirtis gali įvykti staiga. Bičių įgėlimai labai pavojingi alergiškiems žmonėms.
  • Pjautinė-durtinė žaizda (vulnus incisiopunctum).
  • Plėštinė-muštinė žaizda (vulnus lacerocontusum).
  • Mišri žaizda (vulnus mixtum).

Pagal užterštumą žaizdos skirtomos:

  • Švarias (aseptines) – padarytas operacijų metu
  • Užterštas (kontaminuotas). Pastarosios skirstomos į šviežiai infekuotas ir supūliavusias.


Pagal sužeidimo gylį:

  • Paviršinės žaizdos – pažeidžiama oda, poodinis sluoksnis.
  • Gilios žaizdos – pažeidžiami giliau esantys audiniai ir organai. Gali būti pažeistos stambios kraujagyslės, raumenys, nervai, sausgyslės, kaulai ir vidaus organai. Gilios žaizdos buna aklosios (nėra išėjimo angos išorėn) ir kiauryminės (yra žaizdos įėjimo ir išėjimo angos).

Penetruojančios žaizdos[taisyti | redaguoti kodą]

Gilios žaizdos, kai pažeidžiami ertmių (krūtinės, kaukolės, pilvaplėvės, sąnarių) vidiniai dangalai, vadinamos penetruojančiomis.

Žaizdų gijimas[taisyti | redaguoti kodą]

Žaizdos gijimo procese skiriama:

  • Uždegimo fazė. Jos metu atsidalina nekrozinės masės, žaizda išsivalo biologiškai. Trukmė tiesiogiai priklauso nuo sužalojimo dydžio.
  • Regeneracijos fazė – žuvusių ląstelių pakeitimo naujomis tos pačios rūšies ląstelėmis procesas. Jo metu vyksta naujų audinių susidarymas, žaizda pasidengia granuliacijomis. Trukmė priklauso nuo bendros organizmo būklės, žaizdos srities vaskuliarizacijos (naujų kraujagyslių susidarymo), nervų pažeidimo.
  • Rando reorganizacijos ir epitelizacijos fazė: regeneravęs audinys, sudarytas iš fibroblastų, pamažu pakeičiamas skaiduliniu jungiamuoju audiniu, t. y., žaizda randėja. Randėdama žaizda nuo kraštų epitelizuojasi.

Pirmoji pagalba[taisyti | redaguoti kodą]

  • Užsimaukite švarias pirštines.
  • Apnuoginkite sužeistą sritį, nustatykite žaizdos pobūdį ir įvertinkite sužeidimą.
  • Sustabdykite kraujavimą. Kąstinių, nuodytinių žaizdų atveju neskubėkite stabdyti kraujavimo, nes su krauju iš žaizdos pašalinami ligos sukėlėjai ar nuodai, sumažėja žaizdos mikrobinis užterštumas.
  • Žaizdos kraštus dezinfekuokite ir žaizdą sutvarstykite. Svarbu, kad dezinfekuojančios priemonės nepatektų į žaizdą ir nepažeistų audinių. Iš žaizdos nereikia šalinti svetimkūnių, juos pašalinti gali tik gydytojas.
  • Malšinkite skausmą.
  • Jei žaizda pavojinga (arba įtariama, kad pavojinga), nukentėjusįjį skubiai gabenkite į gydymo įstaigą.
  • Jeigu sužalota krūtinės ląsta ir įtariamas penetruojantis krūtinės ląstos sužalojimas, būtina krūtinės ląstos žaizdą uždengti oro nepraleidžiančia medžiaga, o ant viršaus uždėti spaudžiamąjį tvarstį. Taip išvengiama pavojingos komplikacijos – atviro pneumotorakso. Sužeistąjį būtina pusiau sėdimoje padėtyje skubiai transportuoti į ligoninę.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka