Yla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Paleolito laikų yla

Yla – paprastas įrankis, adata su rankena, skirta pradurti skylėms tankiose, kietose medžiagose (pvz., batų odoje) ar skylėms praplatinti. Adata būna storesnė ties rankena ir smailėjanti link galo, tiesi ar šiek tiek lenkta.

Siuvimo ylų adatos smaigalinėje dalyje gali turėti skylutę siūlui perverti. Tokiomis ylomis ne tik praduriamos skylės, bet ir siuvama (sudaromi dygsniai).

Ylas naudoja:

Ylos naudojamos ir kituose darbuose, kur reikia plono smailaus įrankio.

Ylos kartais būdavo naudojamos ir kaip šaltas ginklas, dažniausiai proginis, žudymui. Yla su ilga adata gali pasiekti gyvybiškai svarbius organus (pvz., širdį).