Šv. Elena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Šv. Elena (Flavija Julija Elena)
Helena of Constantinople (Cima da Conegliano).jpg
Cima da Conegliano (1459−1517) paveikslas
Gimė: 248 m.
Drepanonas, Bitinija
Mirė: 330 m. rugpjūčio 18 d. (~82 metai)
Nikomedija, Bitinija
Sutuoktinis(-ė): Konstancijus I Chloras
Vaikai:

Konstantinas Didysis

Šventasis
Šventė: Rugpjūčio 18 d.
Globoja: Frankfurtą prie Maino, Bazelį

Šv. Elena (kitaip – Flavija Julija Elena, Elena Augusta, Elena Konstantinopolietė; g. ~248/250 m. Drepanone – m. 330 m. rugpjūčio 18 d. Nikomedijoje, Bitinijoje) – imperatorienė, imperatoriaus Konstantino Didžiojo motina, katalikų ir stačiatikių bažnyčių šventoji.

Monetos su Elenos atvaizdu
Šv. Elenos skulptūra ant Vilniaus arkikatedros stogo.

Gimė smuklininko šeimoje. Apie 271 m. tapo Romos imperijos karininko Flavijaus Valerijaus Aurelijaus Konstancijaus žmona arba konkubine, 272 m. vasario 27 d. Najise pagimdė sūnų Flavijų Valerijų Aurelijų Konstantiną. Apie 292 m. vyras dėl politinės karjeros ją metė ir vedė Romos imperatoriaus Maksimijano dukrą Teodorą, o po metų tapo Romos imperatoriumi.

Sekdama sūnumi, Elena 313 m. pasikrikštijo. Ji pasižymėjo dosnumu vargšams, dalino išmaldas alkstantiems, rūpinosi išankstiniu kalinių išlaisvinimu, tremtinių sugrįžimu. Jos prašymu sūnus Konstantinas I išleido įstatymus, garantuojančius valstybės rūpinimąsi našlėmis, našlaičiais, pamestinukais, belaisviais ir kaliniais. Jos rūpesčiu buvo pastatyta Šv. Kryžiaus bazilika Romoje, Apaštalų bazilika Konstantinopolyje, Kristaus Gimimo bazilika Betliejuje, Kristaus Karsto bazilika Jeruzalėje, Kristaus Dangun įžengimo bazilika Alyvų kalne prie Jeruzalės.

Sūnus Konstantinas I motiną labai gerbė, 326 m. išrūpino jai imperatoriškųjų rūmų dvariškės Augustos titulą, jos atvaizdą kaldino ant monetų, o gimtąjį motinos miestą pavadino Elenapoliu.

Elena mėgo piligrimines keliones, aplankė Palestiną ir kitas ankstyvosios krikščionybės vietas. Tradiciškai tvirtinama, kad Palestinoje ji atliko kasinėjimus, kurių metu atrado Kristaus kapavietę ir Šventąjį kryžių, ant kurio buvo nukryžiuotas Kristus. Kryžiaus relikvijas atgabeno į Romą ir padėjo savo statytoje Šv. Kryžiaus bazilikoje.

Elena mirė Nikomedijoje. Jos kūnas buvo nugabentas į Romą ir palaidotas šalia Šv. Petro ir Marcelijaus bazilikos specialiai pastatytame mauzoliejuje, purpuro sarkofage (dabar jis yra Vatikano muziejuje). Už nuopelnus krikščionybei, jos kultas plačiai išplito. Stačiatikių bažnyčioje Šv. Elena ir jos sūnus Konstantinas prilyginti apaštalams.

Katalikai Šv. Eleną mini rugpjūčio 18 d., o stačiatikiai – kovo 19 d. (Šv. Kryžiaus atradimo dieną) ir birželio 3 d.

Šv. Eleną savo globėja pasirinko Frankfurtas prie Maino (Vokietija) ir Bazelis (Šveicarija), Askolio, Pezaro, Trevizo (Italija), Bambergo ir Frakfurto (Vokietija) vyskupijos. Ji taip pat laikoma dažytojų, adatų ir vinių gamintojų globėja.


Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]