Šulinys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Vaizdas:Sulinio konstrukcija.svg Šulinys – įrenginys vandeniu aprūpinti. Jį sudaro betono žiedais sutvirtinta iškasa ir įtaisas vandeniui semti. Patys seniausi šuliniai buvo sutvirtinti rąstų, akmenų rentiniu. Kibiras užkabinamas ant karties su kabliu.

Lietuvos sodybose paplitę dviejų tipų šuliniai: svirtiniai ir veleniniai.

Svirtiniai šuliniai[taisyti | redaguoti kodą]

Jį sudaro stipriai į žemę įkastas vertikalus dvišakis rąstas. Jo dvišakumoje įtaisyta ilga svirtis, kurios viename gale yra atsvara, kitame – grandine pritvirtinta kartis su kabliu kibirui užkabinti.

Veleniniai šuliniai[taisyti | redaguoti kodą]

Tokių šulinių sienos yra iš betono žiedų (lietuvių liaudyje dar kitaip vadinamais rentiniais ir boniomis), vienas ant kito suleistų į žemę; vienas žiedas visada virš žemės paviršiaus. Abipus šulinio vertikaliai įkalti stulpai, kurie laiko veleną su grandine ir kabliu (kobiniu) kibirui užkabinti. Viename veleno gale įtaisyta metalinė rankena. Veleno abu galai sutvirtinti metaliniu žiedu.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]


Commons-logo.svg Vikiteka: Šulinys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka