Šaltupės–Pivonijos miškai
55°12′10″ š. pl. 24°43′17″ r. ilg. / 55.20278°š. pl. 24.72139°r. ilg.
Šaltupės–Pivonijos miškai – miškų masyvas vidurio Lietuvoje, Ukmergės rajone, į pietus nuo Ukmergės, driekiasi pagal kairįjį Šventosios krantą. Priklauso Ukmergės miškų urėdijai, Pašilės girininkijai. Apima 27,0 km² plotą.
Šaltupės–Pivonijos miškų masyvą sudaro Šaltupės, Bugenėlių, Lobų (Lokės), Pivonijos, Vytinėlės miškai. Būdingas banguotas, vietomis kalvotas paviršius. Vyrauja jauriniai silpnai nujaurėję smėliai bei velėniniai jauriniai priesmėliai. Miškais teka Šventosios intakai – Žirnaja, Sugeda, Galba, Gniuža, Moliupis, Vajų upelis.
Medynai:
- pušynai: 53 %
- ąžuolynai: 14 %
- eglynai: 10 %
- baltalksnynai: 7 %
- uosynai: 6 %
- beržynai: 5 %
- drebulynai: 3 %
- juodalksnynai: 2 %
Jaunuolynai sudaro 30 % medynų, pusamžiai medžiai 45 %, pribręstantys 14 %, brandūs 11 %.
Šaltupės–Pivonijos miškuose gyvena šernai, briedžiai, stirnos, kiškiai, kiaunės, lapės, voverės, barsukai, bebrai, ūdros, ondatros, jerubės, slankos, vandens ir plėšrieji paukščiai. Miškuose yra paminklų: Šaltupės miške (67 kvartale) – Moko akmuo, Pivonijos miške (50 kvartale) – Vaitkuškio piliakalnis ir (35 kvartale) – II pasaulinio karo aukų kapai.[1] Miške esanti Šventosios pakrantė patenka į Šventosios ichtiologinį draustinį, Šaltupės miškas siekia Žuvintės kraštovaizdžio draustinį.
Miškus kerta keliai 231 Vytinė–Vaitkuškis–Ukmergė , 115 Ukmergė–Molėtai , pakraščiu eina greitkelis A2 Vilnius–Panevėžys . Prie miškų įsikūrusios gyvenvietės: Ukmergė, Antakalnis I, Varinė, Burtkaimis, Bugeniai, Kopūstėliai, Smilgiai, Sukiniai.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Šaltupės–Pivonijos miškai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 155