Šakniavaisis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Ropių šakniavaisiai

Šakniavaisis – sustorėjusi, sandėliuojamąją funkciją atliekanti augalo pagrindinė šaknis. Šakniavaisiai būdingi dvimečiams augalams – morkoms, burokams ir pan. Daug rečiau šakniavaisius formuoja vienmečiai (pvz., ridikėlis) ar daugiamečiai (pvz., balža) augalai.

Sandara[taisyti | redaguoti kodą]

Šakniavaisio viršuje yra trumpaūglis, vadinamas kerpe, iš kurio auga lapų skrotelė. Šakniavaisio viršutinė dalis be šoninių šaknų kilusi iš hipokotilio (pamatinės stiebo dalies). Likusią dalį sudaro tikroji šaknis, iš kurios šakojasi šoninės šaknys. Skirtingų rūšių šakniavaisiuose hipokotilio ir šaknies masės santykis skiriasi, pavyzdžiui, burokėlio šakniavaisio didesnę dalį sudaro hipokotilis, o morkos – šaknis.

Šakniavaisių cheminė sudėtis primena vaisių – juose daug tirpių angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų[1]. Dėl šios priežasties daug šakniavaisių yra svarbūs kaip daržovės ir gyvūnų pašarai.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Baležentienė L. Magnolijūnų sandara. Botanika. I dalis. Kaunas, LŽŪU, 2008.