Žandarmerija (Belgija)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Žandarmerija (ol. Rijkswacht; pranc. Gendarmerie) – buvusios sukarintos Belgijos policinės pajėgos. 1992 m. žandarmerija tapo civiline policijos organizacija. 2001 m. sausio 1 d. panaikinta kartu su visomis kitomis Belgijos policinėmis pajėgomis. Po to suformuotos naujos policinės pajėgos – federalinė ir vietinė policija.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iki Belgijos nepriklausomybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1795 m. Belgijos provincijas ėmė valdyti Prancūzija. Tuo metu ir buvo įkurta žandarmerija. Karinė žandarmerija buvo neseniai įkurta Prancūzijoje, kur pakeitė iki tol egzistavusią instituciją – ankstesnės monarchijos raitųjų maršalų korpusą (pranc. Marechaussee). Belgijos žandarmerijos įkūrimas buvo pagrįstas 1798 m. balandžio 17 d. įstatymu, kuris galiojo iki 1957 m.
1814 m. Belgijos provincijos vėl tapo Nyderlandų, kuriuos valdė Viljamas III Oranietis, dalimi. Olandai žandarmeriją pervadino į Marechaussee ir reorganizavo.
Belgija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1830 m. įvyko Belgijos revoliucija. Gavusi nepriklausomybę nauja Belgijos valstybė sukūrė savo nacionalinę žandarmeriją pasiremdama jau egzistavusia konstabuliarija. Žandarai veikė visoje šalyje. Nuo pat sukūrimo žandarmerija oficialiai buvo Belgijos armijos dalimi.
Dideli streikai ir įtempta socialinė padėtis XX a. 4-tą dešimtmetį inicijavo pokyčius žandarmerijoje – buvo išplėsti 1913 m. įkurti mobilūs žandarmerijos daliniai.
Antrojo pasaulinio karo metais žandarmerija veikė kaip administracinės ir teisinės policinės pajėgos, daugiausia užsiiminėjo eismo saugumu. Dauguma žandarų atsisakė bendradarbiauti su vokiečiais okupantais. 1942 m. iš žandarmerijos atėmė daug jų pareigų.
Po karo žandarmerija buvo reorganizuota. Buvo sukurti nauji daliniai, 1957 m. buvo išleisti nauji įstatymai, reguliavę žandarmerijos veiklą. Šis įstatymas patvirtino žandarmerijos funkcijas ir nepriklausomumą nuo administracinės valdžios. Žandarmerija buvo atskirta nuo Belgijos teritorinės gynybos pajėgų ir tapo ketvirtąją ginkluotųjų pajėgų šaka. Žandarmerijai buvo leista sukurti savo mokomąsias struktūras.
7-tą dešimtmetį pagausėjo rimtų nusikaltimų (narkotikai, terorizmas ir kt.). Buvo sukurtas Centrinis tyrimų biuras (BCR), centralizuotas radijo tinklas. Pirmą kartą ėmė naudoti šunis pėdsekius.
9-tą dešimtmetį žandarmerija turėjo daug rimtų problemų. Dauguma įrangos buvo pasenusi, personalo buvo per mažai, finansavimas buvo per mažas. Tuo metu veikė Komunistų kuopelės (pranc. Cellules Communistes Combattantes), žudančios kriminalinė gaujos (pvz., Nijvelo gauja, kurios byla taip ir liko neišspręsta), chuliganizmas. Kelios parlamentinės komisijos apkaltino žandarmeriją blogai tyrus ir prižiūrėjus teisėtumą. Buvo grasinta žandarmeriją panaikinti, buvo iš pagrindų reorganizuoti kai kurie daliniai, tobulinti viešieji ryšiai.
Demilitarizacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1992 m. sausio 1 d. žandarmerija buvo demilitarizuota, dėl ko pasikeitė veiklos procedūros, personalo santykiai. Iki tol žandarmerija buvo pavaldi ir atskaitinga gynybos, vidaus reikalų ir justicijos ministrams. Reorganizuota žandarmerija tapo visiškai civiline organizacija, visos karinės jos funkcijos buvo panaikintos kartu su pavaldumu Gynybos ministerijai.
Panaikinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]10-to dešimtmečio pabaigoje, po skandalingos žudiko Marc Dutroux bylos Belgijos vyriausybė nutarė panaikinti visas to metu egzistavusias policines pajėgas. Parlamentinė komisija, tyrusi bylos tyrimo metu padarytas klaidas, konstatavo, kad trys policijos organizacijos nesugebėjo efektyviai dirbti kartu, keistis gyvybiškai svarbia informacija.
Parlamentas, tiek dauguma, tiek opozicija, nutarė panaikinti tuometines policines pajėgas ir sukurti naują policiją, kurią sudaro du departamentai – federalinė policija ir vietinė policija. 2001 m. žandarmerija buvo panaikinta.
Kariniai laipsniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Žandarmerijos karininkų laipsniai buvo tokie patys kaip armijos, o puskarininkių ir žemesni – skirtingi:
Karininkų laipsniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Luitenant-generaal/Lieutenant-général – generolas leitenantas
- Generaal-majoor/Général-major – generolas majoras
- Kolonel/Colonel – pulkininkas
- Luitenant-kolonel/Lieutenant-colonel – pulkininkas leitenantas
- Majoor/Major – majoras
- Kapitein-kommandant/Capitaine-commandant – kapitonas komandantas
- Kapitein/Capitaine – kapitonas
- Luitenant/Lieutenant – leitenantas
- Onderluitenant/Sous-lieutenant – subleitenantas
Puskarininkių laipsniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Adjudant-chef – adjutantas šefas
- Adjudant – adjutantas
- 1ste Opperwachtmeester/1é Maréchal des logis-chef – pirmasis opervachtmesteris
- Opperwachtmeester/Maréchal des logis-chef – opervachtmesteris
Eilinių laipsniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1ste Wachtmeester/1é Maréchal des logis – pirmasis vachtmesteris
- Wachtmeester/Maréchal des logis – vachtmesteris
Apmokomų žandarų laipsniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Brigadier/Brigadeer (po 6 mėn apmokymo) – brigadierius
- Rijkswachter/Gendarme (pirmus 6 apmokymo mėn.) – žandaras
Uniformos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiąją dalį žandarmerijos istorijos nuo XIX a. žandarai dėvėjo tamsiai mėlyną ir raudoną uniformą su aukšta apykakle, baltus akselbantus ir kepį plokščiu viršumi. Ši uniforma buvo naudojama iki 7-to dešimtmečio antros pusės, kai ji buvo pakeista į šiuolaikinę. Imta dėvėti tamsiai mėlynas furažkas raudonais apvadais, tamsiai mėlynas kitelis atvira apykakle ir raudonais žandarmerijos skiriamaisiais ženklais, šviesiai mėlynais marškiniais su kaklaraiščiu, tamsiai mėlynomis kelnėmis su raudonu siauru apvadu lampasų vietoje. Ant pečių – antpečiai.