Šūkliai

Koordinatės: 54°42′32″š. pl. 22°52′59″r. ilg. / 54.709°š. pl. 22.883°r. ilg. / 54.709; 22.883 (Šūkliai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šūkliai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Šūkliai
Šūkliai
54°42′32″š. pl. 22°52′59″r. ilg. / 54.709°š. pl. 22.883°r. ilg. / 54.709; 22.883 (Šūkliai)
Apskritis Marijampolės apskrities vėliava Marijampolės apskritis
Savivaldybė Vilkaviškio rajono savivaldybės vėliava Vilkaviškio rajono savivaldybė
Seniūnija Kybartų seniūnija
Gyventojų (2021) 38
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Šūkliaĩ
Kilmininkas: Šūklių̃
Istoriniai pavadinimai lenk. Szukle

Šūkliai – kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 5 km į vakarus nuo Klausučių, Šeimenos kairiajame krante. Išliko didelis buvusio dvaro parkas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmąkart Šūklių vardas paminimas 1595 m. ATR valdovo Zigmanto Vazos privilegijoje Jonui Vyšniauskui ir jo žmonai Galinai Bankovskai.

Vos 3 km į vakarus nuo Žaliosios gyvenvietės, Širvintos ir Šeimenos santakoje, 9 ha sulaukėjusiame parke stovi Šūklių dvaro sodybos pastatai. Legendos byloja, kad rūmai iškilo senoje kryžiuočių piliavietėje.

XVII a. Šūkliai priklausė Kauno pavieto Alvito seniūnijai. 1694 m. dvare įvykdyta inventorizacija. 1827 m. Šūklių dvare gyveno 410 gyventojų. XIX a. viduryje savininko Viktoro Gauronskio iniciatyva iškilo ponų rūmai (apleisti tebestovi iki šiol). Aplink suvešėjo angliško stiliaus parkas su kuklias gėlynais. Paskutinysis Šūklių dvaro savininkas Viktoro sūnus Stanislavas (1860–1942) valdė 1115 margų žemės (1868 m. duomenys). Jo žmona kunigaikštytė Helena Liubomirskytė–Gauronskienė (1870–1950) įsteigė vaikų prieglaudą, kurioje veikė ir slapta daraktoriška mokykla.

Jųjų sūnus Janas Gavronskis (1892–1983) užaugęs tapo lenkų rašytoju ir diplomatu.[2] Buvo vedęs žinomo italų dienraščio „La Stampa“ įkūrėjo dukterį Lučianą Frazati (1902–2007), abu Antrojo pasaulinio karo metais dalyvavo Antinaciniame pasipriešinime. Šeima užaugino Jasių Gavronskį (g. 1936), Italijai atstovavusį europarlamentarą.[3]

Po Pirmojo pasaulinio karo Šūkliai įėjo į Nepriklausomos Lietuvos sudėtį. 1923 m. rugsėjo 17 d. surašymo duomenimis kaimas buvo pati didžiausia, 3678 gyv. turinčio, Žaliosios valsčiaus vietovė.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m.
1827 m.[4] 1880 m. 1923 m.sur.[5] 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7]
410 607 452
266 (kaime)
186 (dvare)
105 84 23
1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] - -
44 48 37 38 - -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]