Pereiti prie turinio

Šimpanzės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.
Pan
Paprastosios ir mažosios šimpanzės patinai
Paprastųjų šimpanzių (Pan troglodytes) ir mažųjų šimpanzių (Pan paniscus) patinai
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Primatai
( Primates)
Pobūris: Haplorhini
( Haplorhini)
Infrabūrys: Beždžionės
( Simiiformes)
Antšeimis: Žmogbeždžionės
( Hominoidea)
Šeima: Hominidai
( Hominidae)
Pošeimis: Homininae
( Homininae)
Triba: Hominini
( Hominini)
Potribis: Panina
( Panina)
Gentis: Šimpanzės
( Pan)
Binomas
Pan
Oken, 1816
Sinonimai
  • Troglodytes E. Geoffroy, 1812
  • Mimetes Leach, 1820
  • Theranthropus Brookes, 1828
  • Chimpansee Voight, 1831
  • Anthropopithecus Blainville, 1839
  • Hylanthropus Gloger, 1841
  • Pseudanthropus Reichenbach, 1862
  • Engeco Haeckel, 1866
  • Fsihego DePauw, 1905
Rūšys
Paplitimas
Paplitimas
Paprastųjų šimpanzių (Pan troglodytes) porūšių ir mažųjų šimpanzių (Pan paniscus) natūralus, apytikslis paplitimo arealas Vakarų, Centrinėje ir Rytų Afrikoje
     Pan troglodytes verus
     Pan troglodytes ellioti
     Pan troglodytes troglodytes
     Pan troglodytes schweinfurthii
     Mažosios šimpanzės (Pan paniscus)

Šimpanzės[1] (Pan) – primatų (Primates) būrio, hominidų (Hominidae) šeimos gentis.

Šimpanzės savaime paplitusios Afrikos žemyno atogrąžų klimato regione. Gentyje išskiriamos 2 rūšys ir 4 porūšiai, abi rūšys yra nyksančios:[2][3]

Gyvenimo būdas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šimpanzės laikosi grupėmis, kurių dydis nuolat kinta. Vienoje grupėje gali būti nuo 15 iki 150 narių, bet vidutiniškai 35 nariai, tačiau jie nuolat migruoja iš vieno būrio į kitą. Šimpanzių būrį gali sudaryti suaugusių beždžionių pora ir jų jaunikliai, kartais drauge laikosi keli patinai arba susiburia vien tik motinos su jaunikliais. Būna ir mišrių šeimyninių grupių. Šimpanzių bendruomenėje nusistovėję aiškūs hierarchiniai santykiai. Suaugusios beždžionės rūpinasi viena kitos kailiu. Gyvūnai veiklūs dieną, o naktį ilsisi. Jie miega medžiuose iš šakų supintuose gultuose, kasnakt vis naujuose. Dieną šimpanzės ilsisi medyje arba ant žemės įrengtame lizde. Jos rūpestingai prižiūri guolius, kad jie nuolat būtų švarūs. Miega gulėdamos ant šono ir sulenkusios kelius.

Pagrindinis šimpanzių maistas – įvairūs augalai. Jos vos tik atsikėlusios eina ieškoti maisto. Renka prisirpusias uogas, sultingus augalų lapus, pumpurus, bei gėles. Iki pietų pakankamai pasisotina, o vėliau patogiai įsitaiso medžių pavėsyje ir ilsisi. Jaunikliai žaidžia, o suaugusieji švarina vienas kitą. Vakarop jos vėl traukia ieškoti maisto. Minta ir vabzdžiais – termitais, skruzdėlėmis. Jie šimpanzėms svarbus baltymų šaltinis.

Šimpanzės dauginasi visus metus, jų poravimasis nepriklauso nuo metų laiko. Patelė (kuri jau pasiruošus poruotis) poruojasi su keliais patinais. Jie dėl patelių nekovoja. Nėštumas trunka 225 dienas. Dažniausiai susilaukia vieno jauniklio, rečiau dvynukų. Lytiškai patelė subresta 8-10, patinai 8-9 metų.

  1. terminai.vlkk.lt / Šimpanzės Archyvuota kopija 2023-04-24 iš Wayback Machine projekto. | VLKK terminų bankas; nuoroda tikrinta: 2023.04.11.
  2. 2,0 2,1 „IUCN Red list - Pan troglodytes. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2016-03-24. Straipsnis anglų k.
  3. 3,0 3,1 „IUCN Red list - Pan paniscus. Pasaulinė gamtos apsaugos organizacijos rūšių raudonasis sąrašas. Nuoroda tikrinta 2016-03-24. Straipsnis anglų k.