Čiliečiai

Čiliečiai
Čiliečiai (1903 m.)
Gyventojų skaičius	>18,5–19 mln.
Populiacija šalyse	Čilė: 18 mln. Argentina: 429 000 Jungtinės Amerikos Valstijos: 113 000 Švedija: 42 000 Australija: 33 000 Brazilija: 28 000 Venesuela: 27 000
Kalba (-os)	ispanų
Religijos	katalikybė, protestantizmas
Giminingos etninės grupės	ispanai, mapučiai, baskai, argentiniečiai, kiti lotynoamerikiečiai

Vikiteka:	Čiliečiai

Čiliečiai (isp. Chilenos) – lotynoamerikiečių tauta, gyvenanti Čilėje. Taip pat šiek tiek čiliečių gyvena Argentinoje, Australijoje, JAV, Europoje. Bendra populiacija – 18,5–19 mln. žmonių. Kalba ispanų kalba (čiliečių tarme). Dauguma tikinčiųjų – katalikai, yra protestantų (ypač sekmininkų).

Čiliečių tauta ėmė klostytis XVI a. ispanams užkariaujant vidurio Čilės žemes (nuo pietinių Atakamos pakraščių iki Bio Bijaus upės). Iki užkariavimų čia gyveno žemdirbiškos indėnų tautos – šiauriniai mapučiai (pikunčiai) ir diagitai. Ispanakalbiai čiliečiai susidarė maišantis vietos gyventojams su atvykėliais iš Europos – pradžioje su ispanais, nuo XIX a. – taip pat su italais, baskais, vokiečiais, airiais, britais, kroatais, prancūzais ir kt. Europiečiai atvykėliai, kėlęsi iki XX a. 7-ojo dešimtmečio, gan greitai asimiliavosi. Kolonijiniu laikotarpiu iš Europos į Čilę atsikraustė 50–70 tūkst. žmonių. 1843 m. ispanakalbiai sudarė apie 1,5 mln. Čilės gyventojų. Likę indėnai greitai asimiliavosi dėl mišrių santuokų (tarp atvykėlių daugumą sudarė vyrai), dėl geresnio ūkinio ir visuomeninio metisų statuso. Iki XX a. pab. dauguma čiliečių buvo valstiečiai. Ypatingą grupę sudarė atsikėlėliai, įsikūrę Araukanijoje, į pietus nuo Maulės upės. Ten mažesnė buvo indėniška sudedamoji, greičiau vystėsi tautinė savivoka. Šio krašto gyventojai nuožmiausiai kovojo už Čilės nepriklausomybę nuo Ispanijos, bei vėliau prieš mapučius.

Dabar čiliečiai dirba paslaugų sektoriuje, kalnakasybos ir apdirbamojoje pramonėje, mėsinėje gyvulininkystėje ir žemdirbystėje (grūdinės, subtropinės kultūros), miškų ūkyje.

Čiliečių daiktiškoji kultūra panaši į Pietų Europos gyventojų, bet paveikta vietos indėnų. Archetipinis čiliečio paveikslas siejamas su huaso – raitaisiais piemenimis (plg. kaubojai, gaučai), gyvenančiais Araukanijos paribiuose. Šis vaizdinys dažnai naudojamas liaudies mene, muzikiniame folklore. Liaudies kūryboje susipina ispaniškos ir indėniškos tradicijos – tautosaka artima ispanų liaudies poezijai, audime, keramikoje, medžio drožyboje ryškūs indėniški motyvai, šokiai panašūs į perujiečių ir argentiniečių.^[1]