Pereiti prie turinio

Čiau-čiau

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Čiau-čiau
Standartas: Nr. 205, V FCI grupė, 5 sekcija (azijiniai špicai)
Ūgis (ties ketera)
Patinas: 48-56 cm
Kalė: 46-51 cm
Svoris
Patinas: 25-30 kg
Kalė: 22-27 kg
Savybės
Plaukas: Trumpas arba ilgas
Aktyvumas: Žemas
Intelektas: Vidutinis
Temperamentas: Ramus, neagresyvus, bebaimis, atsidavęs, savarankiškas, nepriklausomas ir nedresiruojamas, nesuprantantis juokų, nemokantis žaisti, vengia triukšmo
Tinkamumas apsaugai: Vidutinis
Tinkamumas tarnybai: Labai žemas
Vados dydis: ?
Ilgaamžiškumas: 10-12 m.

Čiau-čiau (kin. 松狮犬 / 鬆獅犬, pažodžiui išvertus „minkštas liūtukas“; angl. chow-chow) - dekoratyvinių šunų veislė.

Šis šuo, kilęs iš Azijos, yra vienas iš špicų. Jo atvaizdų randama dviejų tūkstančių metų senumo molio dirbiniuose. Čiau-čiau tėvynė nėra žinoma, manoma, kad ji galėjo būti Kinija, Tibetas arba Mandžiūrija. Nuo seno jie ir pekinai buvo auginami Kinijos imperatorių rūmuose bei įvairiose Kinijos provincijose - iš pradžių kaip medžiokliniai, vėliau kaip ganymo, sarginiai, kinkomieji ir dekoratyviniai šunys.

XIX a. pabaigoje jie pateko į Angliją ir kruopščia atranka buvo paversti grynai dekoratyviniais. Veislė paplito Europoje ir JAV.

Išskirtinis čiau-čiau bruožas - melsvai juodas liežuvis

Čiau-čiau šuo yra šiek tiek panašus į liūtą. Čiau-čiau būna trumpaplaukis arba ilgaplaukis.

Spalva juoda, rausva, pilkšva, ruda, rusva, balta. Gali būti įvairaus atspalvio, bet nedėmėtas, tik uodegos apačia ir "kelnės" gali būti šviesesnės.

Kailis tankus, plaukai tiesūs, standūs, pavilnė minkšta, garbanota. Kailis turi būti kasdien šukuojamas tankiu šepečiu.

Šios veislės šuns aukštis ties gogu ne mažesnis kaip 45,5 cm. Galvos smegeninė dalis plati, truputį siaurėja snukio link. Kakta plokščia. Skruostai stambūs. Snukis vidutinio ilgumo, platus. Nosies veidrodėlis didelis, platus, šviesaus ir balto šuns - šviesus, pilkšvo ir rusvo gali būti kailio spalvos, kitokio - juodas.

Akys mažos, ovalios, paprastai tamsios, nors pilkšvo ir rusvo šuns gali būti šviesios.

Ausys nedidelės, storos, stačios, apvaliais galais, toli viena nuo kitos, pasisukusios plokštumomis į akis.

Dantys tiesūs, tvirti, sankanda žirkliška. Lūpos ir gomurys juodi. Liežuvis melsvai juodas.

Kaklas tvirtas, šiek tiek riestas. Krūtinė plati, apačia siekia alkūnes. Nugara trumpa, tiesi ir tvirta. Juosmuo platus, stambus.

Priekinės kojos vidutinio ilgumo, tiesios, stambių kaulų, statmenų menčių, raumeningos. Užpakalinės kojos raumeningos, kulnų sąnariai yra žemai, jų kampai buki, slėsnos statmenos. Letenos mažos, apskritos, sugniaužtos. Eisena kaip liūto.

Uodega riesta virš nugaros, išaugusi aukštai.

Trūkumai ir ydos: nukarusios ausys, taškuotas ar dėmėtas liežuvis, netikusi uodegos padėtis, margas kailis.

Elgesys ir temperamentas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ramus, išdidus, savarankiškas, labai atsidavęs šeimininkui, tik juo pasitikintis ir pasirengęs jį pasiaukojamai ginti. Įerzintas tampa bebaimis. Nemėgsta žaisti, mažai loja, sunkiai dresuojamas. Su juo reikia elgtis ramiai ir griežtai.

Čiau-čiau - puikus ramybę mėgstančio žmogaus palydovas ir bendražygis. Čiau-čiau vengia triukšmo, draugystės su kitais šunimis ir nori turėti šeimininką, kuris jį suprastų ir neįsakinėtų.

  • Šunys: Enciklopedija. – V.: Mokslo ir enciklopedijų laidykla, 1995. D.1 / Karolis Masilionis, Vytautas Klova, Adolfas Kuzavinis ir kt. – 220 p.