Saulės laikrodis
Šis straipsnis apie prietaisą laikui matuoti. Apie Lietuvos progresyviojo roko grupę skaitykite straipsnyje Saulės laikrodis (grupė).
Saulės laikrodis – prietaisas laikui matuoti pagal Saulės padėtį. Dažniausiai įrengiamas ant pastato sienos, tačiau pirmieji saulės laikrodžiai buvo specialiai statomos kolonos ar obeliskai. Silpnoji saulės laikrodžių savybė – laikas rodomas tik esant saulėtam orui.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seniausi obelisko formos saulės laikrodžiai žinomi nuo 4 tūkstantmečio pr. m. e. Egipte. Vėliau specialiai laikui matuoti kolonas ar obeliskus statė kinai, graikai, romėnai. Romos Panteone laiką matuoja per stogo kupolo skylę patenkantis saulės spindulys.
Matematikas ir astronomas Teodosijus iš Bitinijos (160–100 m. prieš Kristų) skelbėsi išradęs universalų saulės laikrodį, kurį galima naudoti bet kurioje Žemės vietoje. 1524 m. prancūzų astronomas Oronsas Finė pagamino dramblio kaulo saulės laikrodį. 1570 m. italų astronomas Džiovanis Padujietis paskelbė traktatą, kaip gaminti ir įrengti saulės laikrodžius ant pastatų sienų vertikaliai ir horizontaliai. Džiuzepė Biankanis savo tyrime Constructio instrumenti ad horologia solaria vaizdžiomis iliustracijomis parodė, kaip turi atrodyti geri saulės laikrodžiai.
Lietuva[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tikslių duomenų apie tai, kada saulės laikrodžiai pasiekė Lietuvą, nėra. Iki šių dienų išlikę seniausi saulės laikrodžiai yra Kretingos vienuolyne (apie 1610 m.), Šiauliuose ant bažnyčios sienos (1625 m.), Pažaislio architektūriniame ansamblyje (apie 1700 m.), Švėkšnoje (XIX a.) įkurti saulės laikrodžiai.
2006 m. rugsėjo 25 d. Kauno technologijos universitete ant Informacinių technologijų plėtros instituto pietrytinės sienos įrengtas didžiausias šalyje vertikalus saulės laikrodis. Nuo gnomono (strypo) krintantis šešėlis vasaros saulėgrįžos metu (birželio 22 d.) ištįs iki 8,33 metro. Paprastas vertikalus saulės laikrodis Šiaurės pusrutulyje yra nukreipiamas į pietus, tuo tarpu, kai šitas yra šiek tiek pasuktas į pietryčių pusę.[1]
2009 m. birželio 25 d. KTU akademinė bendruomenė studentų miestelyje (Radvilėnų g. 19) įrengė žmogaus šešėlio saulės laikrodį, skirtą Lietuvos vardo tūkstantmečiui.
2010 m. prie Raižių mečetės (Alytaus raj.) pastatyti greta du saulės laikrodžiai, kurių vienas rodo vietinį laiką, kitas – Griunvaldo (Lenkija).
2012 m. vertikalus saulės laikrodis įrengtas ant Valdovų rūmų Vilniuje. Kaip ir minėtas KTU saulės laikrodis, jis yra pasuktas į pietryčių pusę.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Saulės laikrodžiai Lietuvoje (sud. Libertas Klimka). – Vilnius: Versus aureus, 2007. – 102 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-699-66-8
