Pereiti prie turinio

Zvenigorodas

Koordinatės: 55°44′0″ š. pl. 36°51′0″ r. ilg. / 55.73333°š. pl. 36.85000°r. ilg. / 55.73333; 36.85000 (Zvenigorodas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zvenigorodas
Звенигород
      
Miesto centras
Zvenigorodas
Zvenigorodas
55°44′0″ š. pl. 36°51′0″ r. ilg. / 55.73333°š. pl. 36.85000°r. ilg. / 55.73333; 36.85000 (Zvenigorodas)
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Maskvos sritis Maskvos sritis
Gyventojų (2019) 21 931
Plotas 48,1 km²
Tankumas (2019) 456 žm./km²
Altitudė 150 m
Vikiteka Zvenigorodas
Kirčiavimas Zveni̇̀gorodas[1]

Zvenigorodas (rus. Звенигород) – miestas Rusijoje, Maskvos srityje, 30 km į vakarus nuo Maskvos, prie Maskvos upės, patenka į Odincovo miesto apygardą. Pro miestą eina Maskvos žiedinė automobilių magistralė, ateina priemiestinio geležinkelių tinklo atšaka. Siuvimo, maisto pramonė, muzikos instrumentų, kanceliarinių priemonių, žaislų, sportinio inventoriaus gamyba, turizmas (balneologinis kurortas, veikia sanatorijos, poilsio namai). Veikia istorijos, architektūros ir meno muziejus.

Zvenigorodas garsėja savo sakralinės architektūros paveldu: Švč. Dievo Motinos Užmigimo soboras kremliuje (1399 m., su XV a. freskomis, kurias, kaip manoma, nutapė Andrejus Rubliovas), Savos Storoževiečio vienuolynas su Švč. Dievo Motinos Gimimo soboru (1407 m.), Švč. Trejybės (1652 m.), Kristaus Atsimainymo (1693 m.) cerkvės vienuolyno komplekse, Kristaus Gimimo (18051823 m.), Aleksandro Neviškio (1902 m., atstatyta 1990 m.) cerkvės. Miestui būdingas stačiakampis išplanavimas. Išlikę buvusio kremliaus sampilai, XIX a. dvarininkų rūmai (žymiausi – Vvedenskojės rūmai).[2]

Zvenigorodas – vienas seniausių Pamaskvės miestų. Tvirtovės čia būta jau XII a. antroje pusėje. Tradiciškai manoma, kad Zvenigorodo tvirtovę 1152 m. įkūrė Jurijus Dolgorukis.[3] Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą Zvenigorodas minimas 1336 m., 1339–1492 m. buvo dalinės Zvenigorodo kunigaikštystės, dažniausiai valdomos kurio nors iš Riurikaičių, sostinė. 1382 ir 1408 m. miestą nusiaubė totoriai. XV–XVI a. buvo dovanotas totoriams. 1618 m. Zvenigorodą užėmė Vladislovo Vazos vadovaujamos ATR pajėgos.

Vėliau Savos Storoževiečio vienuolynas buvo caro Aleksejaus Michailovičiaus užmiesčio rezidencija. 1781 m. Zvenigorodas gavo miesto teises, 1781–1929 m. buvo apskrities centras. XVIII a. pabaigoje–XIX a. įsteigta manufaktūrų, plėtota prekyba, XIX a. pagarsėjo muzikos instrumentų, daugiausia styginių, gamyba. Per II pasaulinį karą nacių Vokietijos kariuomenė 1941 m. lapkritį priartėjo prie Zvenigorodo, bet jo neužėmė.[4]

  1. Pasaulio vietovardžiai. Europa. Internetinė duomenų bazė. – Vilnius: MELC, VLKK. Prieiga internete: Zveni̇̀gorodas.
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 157–158
  3. СССР. Административно-территориальное деление союзных республик на 1 января 1980 года / Сост. В. А. Дударев, Н. А. Евсеева. – М.: Известия, 1980. – 702 с. – С. 173.
  4. Zvenigorod. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014