Zofia Dowgird
| Doc. Dr. Zofija Dovgird lenk. Zofia Dowgird | |
|---|---|
| Daugirdai (giminė) | |
| |
| Daugirdų giminės herbas Gulbė | |
| Gimė | 1916 m. gegužės 5 d. Charkovas, Rusijos imperija |
| Tėvas | Adomas Daugirdas, h. Gulbė |
| Motina | Melanija Daugirdaitė, h. Gulbė |
| Vaikai | Ewa Dowgird |
| Veikla | etnografė, pedagogė, fizinės kultūros Lenkijos išsilavinimo sistemoje ir turizme reorganizatorė |
| Išsilavinimas | humanitarinių mokslų Daktarė |
| Alma mater | Varšuvos kūno kultūros Juzefo Pilsudskio universitetas (lenk.) |
Zofija Dovgird (Sofija Daugirdaitė) (lenk. Zofia Dowgird; g. 1916 m. gegužės 5 d. Charkove, Rusijos imperijoje) – etnografė, pedagogė, fizinės kultūros Lenkijos išsilavinimo sistemoje ir turizme reorganizatorė. Kilusi iš lietuvių-žemaičių Daugirdų giminės. Broliai gydytojas Adam Dowgird, krepšininkas Jurgis Daugirdas, senelis – archeologas Tadas Daugirdas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vaikystę praleido Charkove, kur jos tėvas – lietuvių žemaičių bajoras Adomas Daugirdas, h. Gulbė – dirbo geležinkelio tiltų statybos inžinieriumi. 1918 m. kartu su motina, broliais Adomu ir Jurgiu, bei seserimi Vanda grįžo į Lietuvą, apsigyveno Daugirdavos dvare, Ariogalos apsk. Tėvas turėjo grįžti į tėviškę po metų, tačiau kelionės metu mirė nuo šiltinės. Vaikus vieniša motina auklėjo lenkiško patriotizmo dvasioje. Nuo 1929 m. Zofija mokėsi Panevėžio lenkų gimnazijoje, o nuo 1932 m. perėjo į Kauno Adomo Mickevičiaus lenkų gimnaziją, kurią baigė 1935 m. Jau mokyklos metais Zofija išsiskyrė iš savo bendraamžių organizatoriniais sugebėjimais, lyderyste, fizinių sugebėjimų pranašumu, ypač gimnastikoje ir plaukime.
1935 m. Zofija dirbo guvernante Korevų šeimoje, Rutkoje. 1936 m. pradėjo studijas Varšuvos kūno kultūros Juzefo Pilsudskio universitete, kurį pabaigė 1939 m. ir tų pačių metų rudenį pradėjo dirbti fizinio lavinimo mokytoja Kaune, Adomo Mickevičiaus lenkų gimnazijoje. 1940 m. rudenį SSRS valdžia uždarė gimnaziją ir paskyrė Zofiją dirbti į Vilnių, į lenkų vidurinę mokyklą. 1941 m. vasarą okupacinė Vokietijos valdžia šeimai grąžino Daugirdavos dvarą. Zofija ten apsigyveno su savo motina ir pasišventė ūkininkavimui. Ta pati Vokietijos valdžia nuo 1942 m. pradėjo turto konfiskavimą lenkų tautybės šeimoms, Daugirdavos dvaras buvo konfiskacijų sąraše, tad Zofija persikėlė gyventi į Kauną, rado darbą vokiečių didmeninės prekybos įmonėje, tiekiančioje į Lietuvą buitines prekes ir bižuteriją. Gyvendama Kaune, Zofija prisijungė prie pogrinidinės Armijos Krajovos veiklos, buvo ryšininkė tarp Vilniaus ir Kauno padalinių. 1944 m. pogrindinė AK veikla Kaune iširo.
Po karo, 1945 m. liepos mėnesį, bijodama NKVD persekiojimo, Zofija persikėlė gyventi į Lenkiją, apsigyveno Pilos miestelyje, kartu su kitais keturiais mokytojais įsteigė vidurinę mokyklą, Z. Dovgird pradėjo ten mokytojauti. 1946 m. vasarą Vroclave buvo steigiama Fizinio lavinimo akademija (lenk. Akademia Wychowania Fizycznego we Wrocławiu), Zofija Dovgird buvo viena tos akademijos steigėjų ir ilgametė darbuotoja. Zofija Dovgird dėstė moterims sportinius žaidimus bei lengvąją atletiką, ruošė fizinio lavinimo mokytojus, organizavo fizinio lavinimo mokymą įvairiose mokyklose. Z. Dovgird šalia pedagogų specialistų ruošimo sprendė ir organizacinius klausimus, tokius, kaip sporto patalpų ir lauko aikštelių priskyrimas mokykloms, jų įrengimas, talkininkų suradimas ir darbų paskirstymas, sporto priemonių parūpinimas. Vėliau Zofija Dovgird su kolegomis tęsė analogišką organizacinį darbą, sudarinėjo programas bei ruošė trenerius steigiant vasaros stovyklas Lenkijos pietinėje dalyje, dar vėliau buvo įsteigtos ir žiemos sporto stovyklos. Daugelis Z. Dovgird įstegtų ir kuruojamų stovyklų vėlesniais dešimtmečiais buvo išplėstos ir prijungtos prie Lenkijos turistinės sistemos arba tapo Lenkijos sportininkų paruošimo bazėmis. Z. Dovgird indėlio dėka Lenkijoje buvo sukurtos galimybės tokioms naujoms sporto ir turizmo šakoms kaip buriavimas, jodinėjimas, vandens slidės, šaudymas iš lanko ir sportinis šaudymas. Zofija Dovgird pasižymėjo kaip inovatorė, jos įsteigtos sporto stovyklos tapo modeliu sportinių bazių kūrimui ir plėtrai kituose Lenkijos regionuose.
1950 m. Z. Dovgird suteiktas fizinio lavinimo pedagogės magistro laipsnis, darbo vadovas prof. Andrzej Klisiecki. 1957 m. Zofija Dovgird pradėjo antros pakopos studijas filosofijos – istorijos katedroje, Vroclavo universitete, kur jai buvo suteiktas pedagogikos mokslo magistro laipsnis (vadovas prof. S. Tynca). Tame pačiame universitete 1966 m. Z. Dovgird apsigynė daktaro disertaciją (rėmėjas prof. Józef Grajek). Nuo 1968 m. Zofija Dovgird nuolat dirbo docentės pareigose, Vroclavo fizinio lavinimo akademijoje.
1989 m. Lenkijoje buvo vykdomas AK veteranų teisių patikrinimas. Zofijai Dowgird, dalyvavusiai Vilniaus apskrities AK veikloje, buvo suteiktas veterano vardas, o 1999 m. jai suteiktas garbės karininko rangas.
Zofija Dovgird nuo 1980-ųjų pasišventė Daugirdų giminės istorijos tyrimams. Kartu su broliu Jurgiu ji parašė savo gyvenimo memuarą „Wspomnienia“ bei „Rodzina Dowgirdów“ giminės istoriją, tekstą publikavo mažu tiražu ir išplatino Daugirdų giminėje.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vroclavo Fizinio lavinimo akademijos (lenk. Akademia Wychowania Fizycznego we Wrocławiu) Auksinio akademinio lauro laureatė, apdovanota 2013 m. spalio 18 d.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Zofia Dowgird, Cezary Gawroński. Podstawy turystyki młodzieżowej. Akademia Wychowania Fizycznego, 1977–148 p.
- Zofia Dowgird. Rekreacja fizyczna na wczasach: poradnik dla organizatorów i instruktorów. Instytut Wydawniczy CRZZ, 1978–227 p.
- Zofia Dowgird. Dorobek Eugeniusza Piaseckiego w dziedzinie zabaw i gier ruchowych. 1968. 035397/4
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Zygmunt Kłodnicki. Kronika Polskiego Towarzystwa Ludoznawczego: (1895–1995), Polskie Towarzystwo Ludoznawcze Wydawnictwo Uniwersytetu Wrocławskiego, 1997–239 p.
- Informator nauki polskiej. Panstwowe Wydawn. Naukowe., 1979
- 40-lecie Uczelni AWF Wrocław – Wydaw. własne, 1986