Ziolavos valsčius
52°15′š. pl. 24°49′r. ilg. / 52.25°š. pl. 24.81°r. ilg.
| Ziolavos valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1928 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Ziolava |
 Rusijos imperija
| |
| Gardino gubernija | Kobryno apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Brastos apygarda (1919–1920) Polesės apygarda (1920–1921) Polesės vaivadija (1921–1928) |
Kobryno apskritis (1919–1928) |
Ziolavos valsčius (rus. Зеловская волость, lenk. gmina Ziołowo) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinėje pietvakarių Baltarusijos teritorijoje. Centras – Ziolava.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas XIX a. Gardino gubernijoje.[1] Po I pasaulinio karo atiteko Lenkijai. 1928 m. balandžio 18 d. valsčius panaikintas, jo teritorija perduota Antopalio valsčiui ir Dzetkavičų valsčiui.[2]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1877 m. | 3056 | 261 kiemas [3] | 11 seniūnijų | 10 | |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 149 psl.
- ↑ Dz.U. 1928 nr 46 poz. 452
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 41 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- Valsčiaus gyvenvietės (Radzima.net)