Pereiti prie turinio

Zinas Al Abidinas Ben Ali

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Zinas El Abidinas Ben Ali
Zinas El Abidinas Ben Ali
Gimė 1936 m. rugsėjo 3 d.
Hamam Susas, Tunisas
Mirė 2019 m. rugsėjo 19 d. (83 metai)
Džida, Saudo Arabija
Tuniso prezidentas
Ėjo pareigas 1987 m. lapkričio 7 d. -
2011 m. sausio 14 d. (23 metai)
Ankstesnis Habib Bourguiba
Vėlesnis Mohamed Ghannouchi (laikinas)
Veikla artilerijos generolas, Tuniso politinis veikėjas, buvęs Tuniso prezidentas
Partija 1998 m. socialistų partija
Vikiteka Zinas Al Abidinas Ben Ali

Zinas Al Abidinas Ben Ali (arab. زين العابدين بن علي, 1936 m. rugsėjo 3 d. – 2019 m. rugsėjo 19 d.) – artilerijos generolas, Tuniso politinis veikėjas, 19872011 m. Tuniso prezidentas.

Nuo jaunų dienų dalyvavo Tuniso išvadavimo judėjime. Baigė Prancūzijos Sen Syro karo mokyklą, Šalono prie Marnos artilerijos mokyklą, studijavo JAV Merilendo ir Teksaso karo mokyklose, elektronikos inžinierius.

1964 m. grįžęs į Tunisą, buvo paskirtas Gynybos ministerijos karinės žvalgybos direktoriumi. 19741977 m. karinis atašė Maroke. 19771980 m. Nacionalinio saugumo direktorius, 19801984 m. Tuniso ambasadorius Varšuvoje. 1984 m. valstybės sekretorius, 1985 m. Valstybės ministras, 1986 m. užsienio reikalų ministras.

1987 m. spalio 1 d. prezidentas Habibas Bugriba jį paskyrė Ministru pirmininku, o 1987 m. lapkričio 7 d., buvo paskelbta, kad dėl sveikatos prezidentas nebegali eiti pareigų. Pasiskelbė Tuniso prezidentu. Tą pačią dieną buvo paskelbta demokratinė konstitucinė reforma.

Tęsė pirmtako provakarietišką politiką. Įgyvendinami didžiuliai automagistralių, oro uostų, gyvenamųjų namų statybos projektai, tačiau nedarbas liko svarbiausia valstybės problema. Nepaisant to, 1994, 1999 ir 2004 m. buvo vėl renkamas šalies prezidentu.

Nuo 1998 m. socialistų partijos generalinis sekretorius.

2010 m. gruodžio 18 d. Sidi Buzido miesto gyventojai išėjo į gatves dėl niekur nedirbančio studento savižudybės, po to kai vyriausybė konfiskavo jo vaisių vežimėlį. Vėliau neramumai peraugo į riaušes dėl didėjančių maisto kainų, didelio nedarbingumo. 2010 m. sausio 14 d. buvo paskelbta nepaprastoji padėtis,[1] po kurios atsistatydino ir paliko šalį.[2][3] Sausio 17 d. buvo paskirta nauja vyriausybė.[4] Vėliau buvo nuteistas už akių 35 metams kalėti.