Ūkininkų vienybė
Ūkininkų vienybė, Lietuvos ūkininkų vienybė – Lietuvos ekonominė ūkininkų organizacija, veikusi 1927–1936 m.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1927 m. gegužės 26 d. įkūrė žemės ūkio ministras Jonas Pranas Aleksa ir kiti tautininkai ūkininkų suvažiavime Buktoje, Marijampolės apskrityje. Tikslas – rūpintis ūkininkų ekonominiais, socialiniais ir kultūros reikalais. įstatai užregistruoti 1927 m. liepos 30 d. Struktūrą sudarė apskričių ir valsčių komitetai, Vyriausiasis Ūkininkų vienybės komitetas, Kaune – Centro valdyba. Leido laikraštį „Ūkininkų vienybė“. Kėlė agrarinės visuomenės prioritetiškumo idėją šalies ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime, siūlė radikalius pribrendusių kaimo problemų sprendimo būdus, siekė sukurti struktūrizuotą tinklą ūkininkų bendruomenėse. Dėl ekonominės krizės padarinių Lietuvos žemės ūkiui nemažai narių buvo nepatenkinti vyriausybės žemės ūkio politika, 1935 m. prisidėjo prie Suvalkijos valstiečių streiko. 1936 m. vasario 6 d. organizacija vyriausybės uždaryta. Tuo metu ją sudarė 19 apskričių komitetų su 243 skyriais, kuriuose būta per 9000 narių.
Žymesni veikėjai Zenonas Bačelis, Juozas Bulvičius, Juozas Jurkūnas, Vladas Kriaučiūnas, J. Natkevičius, Jonas Sadūnas. Pirmininkas Jonas Pranas Aleksa.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ričardas Čepas. Ūkininkų vienybė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 343 psl.