Yul Brynner
| Yul Brynner | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Gimė | 1920 m. liepos 11 d. Vladivostokas, Tolimųjų Rytų respublika |
| Mirė | 1985 m. spalio 10 d. (65 metai) Niujorkas, JAV |
| Veikla | teatro ir kino aktorius |
Julis Brineris (angl. Yul Brynner, rus. Юлий Борисович Бринер, 1920 m. liepos 11 d. Vladivostokas, Tolimųjų Rytų respublika – 1985 m. spalio 10 d. Niujorkas, JAV) – amerikiečių teatro ir kino aktorius, laimėjęs „Oskarą“ už geriausią vyro vaidmenį filme „Karalius ir aš“ („The King and I“, 1956).
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė Vladivostoke. Jo senelis pirklys Julijus Jozefas Brineris (Julius Joseph Bryner) buvo į Vladivostoką atsikėlęs vokietakalbis šveicaras. Be to, Julis Brineris turėjo rusiško ir buriatiško kraujo.[1][2] Pats Julis Brineris apie save mėgo skleisti legendą, neva jis esąs romas, gimęs romų tabore Sachaline.[3]
Po to, kai 4–ajame dešimtmetyje tėvas paliko šeimą, vaikystę praleido tarp Pekino ir Paryžiaus, net studijavo filosofiją Sorbonoje.[4][5] 1940 m. atvyko į JAV mokytis aktorystės.[6] 1949 m. jis debiutavo kine su filmu „Niujorko uostas“ („Port of New York“).[7]
1951 m. jis nusiskuto galvą, kai buvo pakviestas vaidinti Siamo karalių Brodvėjaus miuzikle „Karalius ir aš“ – šį spektaklį jis vaidino 30 metų. Po metų J. Brineris, kaip geriausias aktorius, laimėjo „Tony“ apdovanojimą už vaidmenį šiame miuzikle,[8] o 1956 m. gavo „Oskarą“ už vaidmenį filme „Karalius ir aš“, kuris buvo sukurtas pagal miuziklą.[9] 8–ajame dešimtmetyje J. Brineris atnaujino šį personažą televizijos seriale.
Jis vaidino keliuose sėkminguose filmuose, iš kurių galima paminėti: „Dešimt Dievo įsakymų“ („The Ten Commandments“), „Šaunusis septynetas“ („The Magnificent Seven“), „Anastasija“ („Anastasia“), „Broliai Karamazovai“ („The Brothers Karamazov“), „Tarasas Bulba“ („Taras Bulba“) ir „Švyturys pasaulio gale“ („The Light at the Edge of the World“).[10]
Buvo vedęs keturis kartus ir turėjo keturis vaikus. Mirė nuo plaučių vėžio tą pačią dieną kaip ir aktorius Orsonas Velsas.
Anglų pankroko grupė „Toy Dolls“ apie pliką aktoriaus galvą sukūrė dainą „Yul Brynner Was a Skinhead“ („Julis Brineris buvo skustagalvis“).[11]
Filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Дополнительные материалы по Ирэне Бриннер“. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-04. Nuoroda tikrinta 2023-02-12.
- ↑ Абліцов В. «Галактика „Україна“. Українська діаспора: видатні постаті» — К.: КИТ, 2007. — 436 с.
- ↑ „Юл Бриннер | На краю земли“ (rusų). lglusi.ru. Suarchyvuota iš originalo 2017-09-15. Nuoroda tikrinta 2023-02-12.
- ↑ Brineriai (rusų k.). Nuoroda tikrinta 2023-02-12
- ↑ A King’s Legacy. Nuoroda tikrinta 2023-02-12
- ↑ „FamilySearch.org“. FamilySearch.
- ↑ „ 'Port of New York' Notes“. Nuoroda tikrinta 2023-02-12
- ↑ IBDb profilis. Nuoroda tikrinta 2023-02-12
- ↑ „The 29th Academy Awards (1957) Nominees and Winners“. Academy of Motion Picture Arts and Sciences (AMPAS). Suarchyvuota iš originalo 2015-04-02. Nuoroda tikrinta 2023-02-12.
- ↑ „Yul Brynner“. IMDb. Nuoroda tikrinta 2023-02-12.
- ↑ Yul Brynner Was a Skinhead. Nuoroda tikrinta 2023-02-12