XI amžius

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vienuoliktasis mūsų eros amžius – šimto metų laikotarpis, prasidėjęs 1001 metų sausio 1 dieną ir pasibaigęs 1100 metų gruodžio 31 dieną.

Tūkstantmečiai: 1 tūkstantmetis – 2 tūkstantmetis – 3 tūkstantmetis

Amžiai: X amžius – XI amžius – XII amžius

Dešimtmečiai: 1-as 2-as 3-as 4-as 5-as 6-as 7-as 8-as 9-as 10-as

Įvykiai

• 1024 m. - badas Rusijoje. Priežastis buvo sausra, lietaus perteklius, ankstyvieji šalčiai, skėriai ir t. t.
• 1033 – badas Europoje.
• 1046 m. - anglosaksų kronikos rašo apie klimato kaitą: „ ...nebuvo nei vieno gyvo žmogaus, kuris galėtų prisiminti tokią rūsčią žiemą kaip ši, tiek pagal mirštančių žmonių ir sergančių galvijų skaičių; tiek paukščiai, tiek ir žuvys smarkiai nukentėjo per didelį šaltį ir badą“.
• 1048 m. - Baltijos jūra užšalo visiškai, o Vakarų vandenynas - kiek tik akys aprėpia. Iš Norvegijos į Daniją žmonės pėsčiomis ledu vaikščiojo.
• 1054 – galutinai suskilo krikščionių bažnyčia.
• 1067 m. - Minsko (Менеск) įkūrimas. „Laikinų metų pasakojimuose“ aprašytas didelis mūšis prie Nemigės upės kovo 3 d. tarp Polocko kunigaikščio Vseslavo Briačislavičio ir Kijevo kunigaikščio Jaroslavo Išmintingojo sūnumis, kuriuo pasekmėje miestas buvo sugriautas.
• 1070 m. - badas Rusijoje.
• 1090 m. - Kijeve per dvi savaitės nuo maro mirė 10 000 žmonių.
• 1092 m. - badas Rusijoje.
• 1093 m. - po polovcų antplūdžio Rusioje „ištuštėjo mūsų kaimai ir mūsų miestai“, rašoma Hipatijaus metraštyje.
• 1099 – kryžiaus žygio metu užimta Jeruzalė.

Baltai

• XI a. – XIII a. – Brandieji viduramžiai.
• Apie XI a. – vakarinėje Lietuvos dalyje įsivyrauja kūnų deginimas.
• XI a. – XII a. – beveik visi Dniepro baltai, išskyrus rytinius galindus, buvo asimiliuoti rytinių slavų.
• 1009 m. katalikų vyskupas misionierius Brunonas Kverfurtietis atvyko į Prūsiją ir pakrikštijo prūsų „karalių“ Netimerą (Nethimer) ir apie 300 vyrų, patraukė toliau į rytus.
• Vasario 14 d. (ar kovo 9 d.) – kaip nurodo Kvedinburgo analai „Annales Quedlinburgenses“, įsakius vadui Zebedenui (Zebeden), vyskupas Brunonas Kverfurtietis nukirsdintas ir 18 jo palydovai nužudyti Lietuvos ir Rusios pasienyje. Nužudytųjų palaikus išpirko ir palaidojo Lenkijos dk Boleslovas I Narsusis. Kanonizuotas 1024 m. Pirmą kartą paminėtas Lietuvos [Lituae] vardas.
• 1010 m. - Lenkijos dk Boleslovas I Narsusis sunaikino prūsų Ramovės šventyklą Natangoje. Krivis Livoilesas (Lavailo) žuvo.
• 1014-1015 m. – Lenkijos dk Boleslovo I Narsiojo žygis į Prūsiją. Jis siekė užimti kaimynines stabmeldžių šalys ir atvesti jas į krikščioniškąjį tikėjimą.
• 1016 m. – Danijos karalio Sveno I Šakiabarzdžio sūnus Knutas II Didysis suruošė žygį prieš Sembą, nes Semboje įsikūrę danų palikuonys po Hakono Sigurdarsono mirties, ėmė puldinėti Daniją. Prūsijoje jie gelbėjosi nuo Šiaurės krikščioniškų karalių baudžiančių kardų. Kaupo prekyvietės sugriovimas.
• 1017 m. - Lenkijos valdovo Boleslovo Narsiojo žygis į Pamarį, aisčių Prūsiją. Susivieniję Aisčiai atkakliai pasipriešinę. Lietuviai, vedami Speros, padėję prūsams. Boleslovas turėjęs atsitraukti į Lenkiją.
• 1020 m. Lenkijos dk Boleslovas I Narsusis užkariavo saksus ir prūsus [Antrieji Kujavijos analai].
• 1030 m. – Kijevo dk Jaroslavas Išmintingasis, užkariavęs Livonijoje gyvenančius dalys čiudų genčių, pastatė Jurjevo tvirtove (Tartų) tolimesnei ekspansijai.
• Legendiniai Kauno miesto įkūrimo metai. Data paimta iš Bychovco kronikos (arba Plačiojo Lietuvos metraščio sąvado).
• 1038 m. Vasario 16 d. nakty Valkavisko miestą sugriovė jotvingiai.
• Rusų metraščiai (Pasakojimas apie senuosius laikus) mini Kijevo dk Jaroslavo Išmintinguojo žygį į jotvingių genčių žemes.
• 1040 m. - Lietuvių mūšis su rusinais prie Slonimo.
• 1040-1044 m. – Kijevo dk Jaroslavas Išmintingasis kovodamas prieš Mazovijos kunig. Meclavą ir jo sąjungininkus, puolė Lietuvą. Lietuva tapo Rusios duoklininke ir mokėjo duoklę Polocko kunigaikščiams. (Kijevo metraštis)
• 1042 m. – kuršiai plėšikavo ir nusiaubė Skandinavijos pakrantes. Adomas Brėmenietis XI a. parašęs „Hamburgo vyskupų istoriją“ kuršius vadino „žiauriausia gentimi“, kurios visi vengia.
• 1049 m. – „kunigaikštis Jaroslavas išžygiavo prieš Lietuvą“, mini rytų slavų metraštininkas „Sakmėje apie Igorio žygį“.
• 1050 m. – Danijos karalius paskyrė specialų karo laivyno vadą, kuris turėjo kovoti su kuršių piratavimu, o Danijos bažnyčiose buvo įvestą speciali malda: „O, Dieve, apsaugok mus nuo kuršių!“. Kuršiai grobė ne tik Danija, bet ir Švediją ir Norvegiją, išnešdami net bažnytinius varpus.
• 1054 m. – pasirodo pirmieji vokiečių pirkliai Dauguvos upės žiotyse.
• 1058 m. – rusų žygis į lietuvių ir jotvingių genčių žemes minimas rusų metraštyje „Pasakojimas apie senuosius laikus“.
• Rusėnų Lavrentjevo metraščiuose minimi rytų galindai (goliad, goliadi), kad juos nugalėjo Kijevo dk Iziaslavas Jaroslavičius.
• 1064 m. – Lenkijos karalius Boleslovas II Drąsusis užpuola Prūsiją. Didžioji sunkiosios Boleslovo raitijos dalis paskęsta besikeldama per Sarą upę. Kovos su prūsais vėl liaujasi. (Simonas Daukantas)
• 1065 m. - lietuviai puolė XI a. pastatytą Polocko kunigaikštystes Breslaujos pilį. (Bychovco kronika)
• 1066 – Voluinės metraštyje aprašyta Halio kometa Lietuvos danguje.
• 1066 m. – Novgorodo beržo tošies įrašuose minimi lietuvių karo žygiai į Kareliją.
• Apie 1070 m. – Brėmeno arkivyskupas paskyrė estams ir finams vyskupą.
• Apie 1074 m. – Danijos karaliaus Sveno II Estridseno sūnus Knutas IV Šventasis vykdė žygius prieš sembų ir estų piratus. (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
• Apie 1080 m. – tapęs Danijos karaliumi, Knutas IV Šventasis surengė dar vieną žygį prieš „kuršių, sembų ir estų karalystes“, jas įveikė ir labai nuniokojo. (Saksas Gramatikas „Saxonis Gesta danorum“)
• Apie 1085 m. Brėmene mirė vokiečių kronikininkas Adomas Brėmenietis (lot. Adamus Bremensis). Išgarsėjo savo 1075 m. parašytų veikalu „Hamburgo bažnyčios kronika“ (Gesta Hammaburgensis ecclesiae pontificum). Ketvirtojoje dalyje „Descriptio insularum Aquilonis“ minimi sembai ir „žiauriausia gentis“ kuršiai, „ten labai daug aukso, geriausi žirgai“. Pas prūsus „neleidžiama lankyti miškų ir šaltinių, kuriuos, jų manymu, krikščionių lankymas užteršia“.
• Anot istoriko Alberto Kojalavičiaus-Vijūko (1609–1677 m.), Lietuvos žemių kunig. Kernius 1085 m. Živinbūdį (Kiras) įsūnijo ir, jau būdamas pasenęs, ištekino už jo savo vienturtę dukterį Pajautą.
• 1091 m. – Lenkijos karalius Vladislovas Hermanas su kariauna įsiveržė į Pamarį ir rugpjūčio 15 d. sutriuškino pamarėnus, įtraukusius prūsus į karą. (Teodoras Narbutas)

Dešimtmečiai ir Metai

10-as	991	992	993	994	995	996	997	998	999	1000
1-as	1001	1002	1003	1004	1005	1006	1007	1008	1009	1010
2-as	1011	1012	1013	1014	1015	1016	1017	1018	1019	1020
3-as	1021	1022	1023	1024	1025	1026	1027	1028	1029	1030
4-as	1031	1032	1033	1034	1035	1036	1037	1038	1039	1040
5-as	1041	1042	1043	1044	1045	1046	1047	1048	1049	1050
6-as	1051	1052	1053	1054	1055	1056	1057	1058	1059	1060
7-as	1061	1062	1063	1064	1065	1066	1067	1068	1069	1070
8-as	1071	1072	1073	1074	1075	1076	1077	1078	1079	1080
9-as	1081	1082	1083	1084	1085	1086	1087	1088	1089	1090
10-as	1091	1092	1093	1094	1095	1096	1097	1098	1099	1100
1-as	1101	1102	1103	1104	1105	1106	1107	1108	1109	1110