DOSAAF
DOSAAF (rus. ДОСААФ, Добровольное общество содействия армии, авиации и флоту), SDAALR (Savanoriška draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti) – nuo 1951 iki 1991 m. veikusi tarybinė sukarinta masinė visuomeninė organizacija. DOSAAF organizacija turėjo savo įstatus, vėliavą ir emblemą.[1]
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vienu iš DOSAAF pirmtakų 1927-1948 m. buvo Osoaviachimas (Draugija gynybai, aviacijai ir chemijos pramonei remti).[2]
Oficialiais organizacijos tikslais buvo įvardijamas tarybinių piliečių patriotinis auklėjimas, TSRS gynybinio pajėgumo stiprinimas, rengimas ją ginti.
Organizacijai buvo pavesta rengti masinių techninių profesijų, reikalingų ir karo metu, darbuotojus (vairuotojus, traktorininkus, radistus, elektrikus, motoristus, motociklininkus ir kt.) bei suteikti pirminį karinį paruošimą (parašiutizmas, sklandymas, jachtų klubai, jaunieji šauliai ir pan.)
Narystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
DOSAAF nariu galėjo būti bet kuris TSRS pilietis nuo 14 metų.
Mokiniai, studentai ar darbininkai į DOSAAF buvo priiminėjami masiškai, dažnai ir per prievartą, grasinant neišmokėti stipendijos ar premijos. Todėl DOSAAF žmonės tarpusavyje vadindavo „priverstinai savanoriška" (rus. добровольно-обязательным обществом) organizacija.
DOSAAF filialai buvo steigiami praktiškai kiekvienoje gamykloje ir organizacijoje, mokyklose, namų valdybose ir kitur. Čia realios veiklos praktiškai nevyko, tik formaliai buvo renkamas nario mokestis (ženklai, klijuojami į specialią knygelę).
Po TSRS žlugimo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po TSRS žlugimo Rusijoje įsteigta sporto ir technikos draugija ROSTO, laikoma DOSAAF teisių perėmėja.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- ↑ Общественно-политические организации Archyvuota kopija 2007-08-28 iš Wayback Machine projekto.