Notariatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Jaunasis notaras prie savo rašomojo pulto (apie 1830 m.)

Notariatas – teisinės sistemos posistemė, apimanti notarinės veiklos teisę, jos subjektus (notarus, notaro padėjėjus, kandidatus į notarus (asesorius) ir kt.) sistemą. Sistemos paskirtis – užtikrinti sandorių, dokumentų teisėtumą (civilinėje apyvartoje).

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Notariatas kiekvienoje valstybėje skiriasi. Pagal tam tikrus bendrus bruožus gali būti išskiriamos kelios rūšys.

Lotyniškasis notariatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1948 metais Buenos Airėse buvo įsteigta Tarptautinė notariato sąjunga, vienijanti lotyniškojo notariato notarus. Lotyniškojo notariato sistema įgyvendina prevencinį teisingumą (teisėtumą). Jai priskiriamas ir Lietuvos notariatas.

Anglosaksiškasis notariatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybinio notaro biuras Austrijoje

Anglosaksiškose valstybėse notariatui būdingas advokato bei notaro funkcijų apjungimas. D. Britanijoje jas atlikti turi teisę solisitorius. Kontinentinės teisės valstybėse analogas – Vokietijos advokatas notaras (vok. Anwaltsnotar); modelis praktikuojamas kai kuriose Vokietijos žemėse.

Valstybinis ir privatus notariatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal teisinę prigimtį gali būti išskiriamas valstybinis bei privatusis notariatas.

Valstybinis notaras – valstybės tarnautojas ar pareigūnas; valstybės institucija.

Privataus notaro atveju asmuo veikia kaip privatus asmuo, turintis valstybės įgaliojimus.

Galimas atvejis, kai toje pačioje valstybėje veikia abu modeliai. Pvz., Rusijoje, kur privačio notaro praktika nerentabili, veikia valstybinis notaras.

Notariato teisė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Notariato teisė – nacionalinė teisė. Reglamentuoja specialus įstatymas – Notariato įstatymas, taip Civilinis kodeksas, jūrų teisės, konsulinės veiklos įstatymai ir kiti norminiai aktai.

Notariato teisės taikymą sudaro notarinė praktika (teismų praktika ir notarų atliekama veikla).

Subjektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Notaro biuro ženklas

Notariato subjektai kaip notariato posistemės dalys:

Lietuvos notariatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Notariatas Lietuvoje.

Lietuvoje notarai yra privatūs asmenys, vykdantys valstybės deleguotas funkcijas. Lietuvos notarų rūmai yra tokių tarptautinių organizacijų (asociacijų) kaip Tarptautinė Lotynų Notariato Sąjunga, UINL (nuo 1994 m. vasario 11 d.), Europos Sąjungos Notariatų Konferencija, CNUE (nuo 2004 m. gegužės 1 d.) narys.

Notarų ir jų savivaldos institucijų veiklos tarnybinę priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro paskirti asmenys.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija analizuoja notarinių veiksmų ir notarų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistiką bei atlieka notarų veiklos priežiūrą. Teisingumo ministro paskirti asmenys kontroliuoja, kaip notarai laikosi notarų biurams ir notarų darbo laikui keliamų reikalavimų, organizuoja asmenų priėmimą, laikosi notarinio registro, tvirtinamųjų įrašų ir notarinių liudijimų formų pildymo taisyklių, parengia, tvarko, saugo ir naudoja savo veikloje sudarytus dokumentus. Į notarų veiklos priežiūrą neįeina notarų atliekamų notarinių veiksmų teisėtumo priežiūra.

Prancūzijos notariatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Prancūzijos notariatas.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]