Vytautas Jonas Juška

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytautas Jonas Juška
Gimė 1953 m. balandžio 21 d. (71 metai)
Bradfordas, Jungtinė Karalystė
Tėvas Jonas Juška (1919)
Motina Vanda Zdramytė-Juškienė
Sutuoktinis (-ė) Lilija Valatkienė
Vaikai Vaiva, Mantas
Veikla kultūrologas, žurnalistas
Alma mater Viktorijos universitetas (Melburnas, 1975 m.)
Žymūs apdovanojimai

Globalios Lietuvos apdovanojimas

Vytautas Jonas Juška (Juska) (1953 m. balandžio 21 d. Bradforde, Jungtinėje Karalystėje) – Lietuvos kultūrologas, žurnalistas, vertėjas, inžinierius, Australijos lietuvių visuomenės ir Pasaulio lietuvių bendruomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1953 m. gimė Bradforde, Jungtinėje Karalystėje, 1960 m. emigravo į Australiją, 2011 m. emigravo į Lietuva, atkūrė Lietuvos pilietybę. 1975 m. baigė Viktorijos universitetą Melburne. 1983–2011 m. dirbo inžinerijos vadovu ir vyriausiuoju inžinieriumi Australijos ir tarptautinių įmonių pramonėje.

1974–2011 m. aktyviai dalyvavo visuomeninėje, kultūrinėje bei politinėje veikloje Australijos lietuvių bendruomenėje (ALB). 1974–1976 m. Australijos lietuvių jaunimo sąjungos steigėjas ir pirmininkas. 1975 m. III Pasaulio Lietuvių Jaunimo Kongreso Pietų Amerikoje – Kongreso ruošos pirmininkas Australijoje.

1975–1976 m. ALB Krašto valdybos narys jaunimo reikalams. 1974–1980 m. ir 1992–1998 m. ALB Krašto tarybos narys; 1996 m. išrinktas į IX Pasaulio lietuvių bendruomenės seimą. 1992–1997 m. ir 2010–2011 m. ALB Sidnėjaus valdybos pirmininkas. 1976–1981 m. Sidnėjaus Lietuvių klubo direktorius. 1991–1992 m. Pabaltijiečių komiteto Sidnėjuje narys.

1977–1979 m. puoselėjo akademines Baltijos šalių studijas Macquarie universitete. 1984–1992 m. rengė ir vedė radijo laidas lietuvių kalba per Australijos SBS radiją Sidnėjuje. Rašė į lietuvišką spaudą, tyrinėjo Australijos lietuvių problematiką, skaitė paskaitas Lietuvių bendruomenėje bei tarptautinėse konferencijose. Esminiai darbai išeivijos lietuvių tarpe – lietuviškumo išlaikymas ir lietuvybės puoselėjimas.

1996–2006 m. imigracijos bei tautinių mažumų komiteto narys prie Australijos NSW valstijos parlamento. Vadovavo įvairioms Australijos nevyriausybinėms organizacijoms.

Nuo 2011 m. Lietuvoje puoselėja kultūrinę veiklą, dėsto anglų kalbą, verčia tekstus iš lietuvių į anglų kalbą, tyrinėja Australijos lietuvių demografiją, dirba su Pasaulio lietuvių bendruomenėmis bei lietuviškomis kultūrinėmis organizacijomis. 2019 m. su Lietuvos žurnalistų sąjunga sukūrė Pasaulio lietuvių metams skirtą projektą „Lietuviais esame mes gimę!“, kurio paskaitose ryškino išeivijos ir emigracijos problematiką

Nuo 2020 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys. 2020 m. paskirtas Lietuvos kultūros sostinės Trakai-2020 ambasadoriumi.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mykolas Kleopas Oginskis – sielos ir minčių tėvynė – Lietuva (2015 m. Muzikos ir teatro akademijos leidykla) – tekstų vertėjas į anglų kalbą
  • Dokumentinio filmo „Saga apie Lietuvą“ bendraautorius (2019 m.)
  • „Australijos lietuvių demografija“. Mokslinių straipsnių rinkinyje „Migracija: sampratos ir patirtys“. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas 2022m.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1988 m. – P. Daužvardžio, lietuviškųjų radijo laidų premija – Lietuvių žurnalistų sąjunga (Čikaga)
  • 2019 m. – Plungės rajono savivaldybės mero padėka „už ypatingą meilę Lietuvai ir altruistišką pasišventimą prasmingiems darbams vardan jos“.
  • 2019 m. – Globalios Lietuvos Apdovanojimas – už sugrįžimą pokyčiams regionuose.
  • 2020 m. - Suteiktas Meno kūrėjo statusas.
  • 2020 m. - Antano Macijausko premija – už švietėjišką ir kūrybinę veiklą, ugdančią pilietinį patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai, valstybingumo ir tautinio identiteto įprasminimą.
  • 2020 m. - Biržų miesto medalis
  • 2020 m. - Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko padėka „už iniciatyvas, atskleidžiančias pasaulio lietuvių tautinį identitetą ir meilę gimtajai kalbai”.
  • 2020 m. - Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojo padėka „už visus darbus, kuriais buriate, palaikote ir kuriate tą stiprų vienybės jausmą Lietuvio-Lietuviui-Lietuvai”.
  • 2021 m. - LRT televizijos projekto "Širdyje lietuvis" nominuotas "Savaitės Lietuvio" titulu už nenuilstamą darbą dėl lietuvių bendruomenės Australijoje ir siekį vienyti pasaulio lietuvius.
  • 2022 m. - Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis.
  • 2022 m. - Trakų rajono savivaldybės Kunigaikščio Vytauto Didžiojo sidabro medalis.
  • 2022 m. - Lietuvos Respublikos Kultūros ministro padėka „už ilgametę kūrybinę ir profesinę veiklą, Lietuvos kultūros ir istorijos sklaidą, aktyvų dalyvavimą istorinių asmenybių įamžinimo ekspedicijose“.
  • 2023 m. - Vytauto Gedgaudo premija - už publicistiką ir mokslinį tyrimą „Australijos lietuvių demografija“, skirtą didžiosios lietuvių emigracijos į Australiją 75-mečiui pažymėti.
  • 2023 m. - Trakų istorijos muziejaus 75-mečio ženklas.
  • 2024 m. - Biržų rajono savivaldybės mero padėka "už švietėjišką veiklą, Biržų krašto kultūros reprezentavimą ir paveldo saugojimą, Biržų vardo garsinimą šalyje bei pasaulyje".
  • 2024 m. - Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės padėka „už Antano Macijausko atminimo aktualizavimą ir puoselėjimą".

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Vytautas_Jonas_Juška&oldid=7247249"