Lilija Valatkienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Lilija Valatkienė
Gimė 1957 m. birželio 12 d. (63 metai) Vilnius
Veikla žurnalistė, redaktorė, fotomenininkė
Alma mater Vilniaus universitetas (1980 m.)

Lilija Valatkienė (g. 1957 m. birželio 12 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistė, redaktorė, fotomenininkė, meno kūrėja

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1980 m. baigė Vilniaus universitetą žurnalistikos specialybę. 1990 m. stažavosi Fredrikstado (Norvegija) institute, atliko iliustratoriaus praktiką dienraštyje „VG“ (Verdens Gang, Oslas, Norvegija).

Darbinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19801985 m. laikraštis „Pamarys“ (Šilutė) skyriaus vedėja. 19861989 m. laikraščio. „Vakarinės naujienos“ korespondentė. 1989–2009 m. laikraščio „Lietuvos rytas“, skyriaus vedėja. Žurnalų „Stilius“ (leidžiamas nuo 1997 m.) ir „Stilius PLIUS“ (leidžiamas nuo 2002 m.) įkūrėja ir vyriausioji redaktorė.

2009–2011 m. laikraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja. 2011–2013 m. internetinio portalo Valstietis.lt vyriausioji redaktorė. Nuo 2014 m. Lietuvos dailininkų sąjungos viešųjų ryšių atstovė ir laikraščio „Dailėraštis“ redaktorė.

2018–2019 m. portale 15min.lt kultūros rubrikoje „Meno erdvė“ publikavo 24 gausiai iliustruotus pasakojimus iš dailininkų dirbtuvių.

Lietuvos žurnalistų sąjungos narė nuo 1985 m. Asociacijos LATGA narė nuo 2014 m.

Kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiausia rašo kultūros, architektūros paveldo, mados, dailės temomis, rengia apžvalginius fotoreportažus apie garsius politikus, verslininkus, sportininkus, menininkus. 2019 m. su Lietuvos žurnalistų sąjunga sukūrė Pasaulio lietuvių metams skirtą projektą „Lietuviais esame mes gimę!“. 2020 m. paskirta Lietuvos kultūros sostinės Trakai-2020 ambasadore.

Jos kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos, Škotijos, Prancūzijos, Šveicarijos, JAV ir Australijos privatūs kolekcininkai bei kuriamas Stasio Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje.

Parodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Surengė 25 personalines foto ir mišria technika atliktas kūrinių parodas, dalyvavo kolektyvinėse parodose, konkursuose, tarptautinėse meno bienalėse, kvadrienalėse, teminėse ekspozicijose, skirtose Lietuvos valstybingumui paminėti. Eksponavo fotografijų ir mišria technika atliktus meno kūrinius kolektyvinėse parodose Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje, JAV, Baltarusijoje.

Personalinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Fotografijos parodos „Mažoji Lietuva“ – Vilnius (2013 m.),
  • „Penktasis regionas“  LMA Vrublevskių biblioteka – Vilnius (2014 m.),
  • „Refleksijos“ – Vilnius (2015 m.),
  • „Mažoji Lietuva man – pati didžiausia“ – Šilutė (2014 m.),
  • „Vaizdai iš plenerų: senoji Mingė“ – Rusnė ir Kintai (2015 m.),
  • „Laiškai apie muziką“  Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus – Vilnius (2015 m.),
  • „Oginskio fenomenas“  Minskas – diplomatinio priėmimo rūmai (2015 m.),
  • „Vilniaus polonezas Lietuvai“  Minskas – Lietuvos ambasada Baltarusijoje (2015 m.),  
  • „Ko Gediminas nesapnavo“  LDS Šv. Jono gatvės galerija – Vilnius (2015 m.),
  • „Oginskiui – 250“ LR Vyriausybės rūmai, LDS galerija „Arka“, LMA Vrublevskių biblioteka – Vilnius (2015 m.), 
  • „Mažoji Lietuva mums davė raštą ir knygas“ – Šilutė (2015 m.),
  • „Laiškai lietui – dialogas su gamta“ – Vilnius (2016 m.),
  • „Vasario 16-oji“  Lietuvos ambasada Šveicarijoje – Bernas (2016 m.),
  • „Ar spėjome pažinti M.K. Oginskį?“ – Trakai, Pagėgiai (2016 m.),
  • „(Iš)Likimas“ – Vilnius (2016 m.),
  • „Išrinktieji“ – Vilnius, Birštonas (2017 m.),
  • Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“ – Vilnius, Pagėgiai, Detmoldas (Vokietija), Šilutė (2017 m.),
  • Dailininkų psichologinių portretų paroda ir knyga „Išrinktieji“ – apkeliavo 23 Lietuvos miestus (2018–2020 m.),
  • Fotografijų paroda „Veidai“ – „Kunstkamera“ Vilnius, – (2019 m.),
  • Tarpdisciplininio meno projektas, skirtas Lietuvos emigracijai „Saga apie Lietuvą“ – Vilnius, Kaunas, Trakai, Plungė, Šilutė (2019–2020 m.),
  • Fotografijos paroda ir edukacinių paskaitų ciklas „Lietuviais esame mes gimę“ – Vilnius, Kaunas, Alytus, Panevėžys, Šiauliai, Klaipėda, Birštonas, Šilutė (2019–2020 m.),
  • Fotografijų paroda „Pakeliui“ – Trakai (2019 m.),
  • Fotografijų paroda „Neparadinė Lietuva“ – Vilnius, Plungė, Trakai, Kaunas, Šilutė (2019–2020 m.),
  • Fotografijų paroda „Mistiškas vanduo“, skirta Trakų kultūros sostinei 2020 m. – Lietuvos respublikos Seimas, Trakų istorijos muziejus, Nida (2020 m.).

Grupinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Dalyvavo 15 jungtinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje.

Projektai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos bei savaitraščio „Gimtasis kraštas“ bendro projekto  „Mūsų paveldas savaitraštyje „Gimtasis kraštas “ vadovė ir autorė,
  • Muzikos ir teatro akademijos projekto „M. K. Oginskio sugrįžimas į Lietuvos kultūros erdvę“ vadovė ir koordinatorė,
  • Kultūros ir mados renginio idėjos autorė ir vadovė: “Dryžuotas pokylis“ –  užsakovas „Omnitel“,
  • Kultūros ir mados renginio „Karen Millen“ (Anglija) pristato – Šiuolaikinio meno centras, organizatorė ir vadovė,
  • „Muzika ir mada“ su Valstybiniu simfoniniu orkestru – Vilniaus Kongresų rūmai, idėjos autorė ir vadovė,
  • Tolerancijos diena su Lietuvos tradicinių religinių bendruomenių atstovais bei „Šventoji mada“ ant Šv. Ignoto bažnyčios pakylos, idėjos autorė ir vadovė,
  • Rimtosios muzikos festivalis „VASAROS ŽINGSNIAI: žvaigždės ir žvaigždutės “ Vilniaus Kongresų rūmai, Vilniaus filharmonija vadovė

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Iliustravo prof. Egidijaus Aleksandravičiaus knygos apie lietuvių tautos migraciją „Lietuvių pasaulio istorijos“ viršelį (2014 m. „Lietuvos ryto“ leidykla).
  • Išleido gausiai iliustruotą knygą Mykolas Kleopas Oginskis – sielos ir minčių tėvynė – Lietuva (2015 m. Muzikos ir teatro akademijos leidykla) – bendraautorė doc. Laima Budzinauskienė.
  • Išleido fotografijų albumą „Išrinktieji“ (2017 m.) – iškiliausių Lietuvos dailininkų psichologiniai portretai.
  • Sukūrė edukacines dėliones „Sudėliok meną“ (2018 m.).
  • Dokumentinio filmo „Saga apie Lietuvą“ sumanytoja ir bendraautorė (2019 m.).

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2015 m. suteiktas Meno kūrėjos statusas
  • 2020 m. Antano Macijausko premija – „Už švietėjišką ir kūrybinę veiklą, ugdančią pilietinį patriotizmą, nacionalinio pasididžiavimo jausmą, meilę valstybinei kalbai ir nacionalinei kultūrai, valstybingumo ir tautinio identiteto įprasminimą“.
  • 2020 m. Biržų miesto medalis
  • 2020 m. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko padėka „Už iniciatyvas, atskleidžiančias pasaulio lietuvių tautinį identitetą, ir meilę gimtajai kalbai”.
  • 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojo padėka „Už Lietuvos istorinės ir Trakų krašto kultūrinės atminties įprasminimą meno kuriniais”.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. UAB „Leidybos studija“ 2013 m.  Kas yra kas Lietuvoje 1990-2010 p. 944
  2. Lietuvos Europos Institutas (LEI) 2002. Lietuvos Moterys, p. 218
  3. https://www.visalietuva.lt/kontaktiniai-asmenys/lilija-valatkiene-stilius-zurnalas
  4. https://artnews.lt/lietuvos-fotomenininku-paroda-veidai-galerijoje-kunstkamera-52155
  5. Lietuvos žurnalistų sąjunga, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija. Almanachas Žurnalistika 2019 (II) p. 82-84
  6. http://www.lzs.lt/lt/naujienos/aktuali_informacija/antano_macijausko_premija_paskirta_lilijai_valatkienei_ir_vytautui_jonui_juskai.htm

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]