Vytartai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vytartai
Vytartu dvaras.jpg
Vytartų dvaras
Vytartai
Vytartai
Koordinatės 56°05′13″š. pl. 24°22′19″r. ilg. / 56.087°š. pl. 24.372°r. ilg. / 56.087; 24.372 (Vytartai)Koordinatės: 56°05′13″š. pl. 24°22′19″r. ilg. / 56.087°š. pl. 24.372°r. ilg. / 56.087; 24.372 (Vytartai)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Pasvalio rajono savivaldybės vėliava Pasvalio rajono savivaldybė
Seniūnija Pasvalio apylinkių seniūnija
Gyventojų (2021) 18
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Vytartaĩ
Kilmininkas: Vytartų̃
Naudininkas: Vytartáms
Galininkas: Výtartus
Įnagininkas: Vytartaĩs
Vietininkas: Vytartuosè

Vytartai – kaimas centrinėje Pasvalio rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurės vakarus nuo Pasvalio, Mūšos kairiajame krante, prie kelio  209  JoniškisŽeimelisPasvalys . Auga saugoma Vytartų liepa.

Buvusi dvarvietė, XIX a. vid. šį ūkį iš varžytinių nupirko baronesė Natalija Osten Saken-Chodakauskienė. 1926 m. mirė nusenęs Jonas Chodakauskas ir dvaro žemes išsidalijo palikuonys. Vytartai atiteko sūnui Marijonui, kuris valdas greitai nugyveno. Rūmus už 30 tūkst. litų nupirko Pasvalio valsčius ir įkūrė mokyklą, kuri ten veikė iki 1967 m. Vėliau pastate buvo įrengti butai.

Dvare gimė Sofija Chodakauskaitė–Smetonienė (prezidento Antano Smetonos žmona), kelyje į savo uošviją 1928 m. prezidentas pastatė garsųjį Ustukių tiltą.[2]

Vytartų dvaras iš oro

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1987 m.[8]
68 105 92 121 96 39
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] - -
34 35 20 18 - -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Gražvydas Balčiūnaitis. Pasvalio krašto dvarų paveldas // ziemgala.lt
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. VytartaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 811 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Vytartai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 584
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Panevėžio apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.