Vyžuonėlės

Koordinatės: 55°31′34″š. pl. 25°33′00″r. ilg. / 55.526°š. pl. 25.550°r. ilg. / 55.526; 25.550 (Vyžuonėlės)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vyžuonėlės
{{#if:280px
Gatvė Vyžuonėlėse. Kairėje – pieno supirkimo punktas
Vyžuonėlės
Vyžuonėlės
55°31′34″š. pl. 25°33′00″r. ilg. / 55.526°š. pl. 25.550°r. ilg. / 55.526; 25.550 (Vyžuonėlės)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Utenos rajono savivaldybės vėliava Utenos rajono savivaldybė
Seniūnija Vyžuonų seniūnija
Gyventojų (2021) 90
Vikiteka Vyžuonėlės
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Vyžuonė̃lės
Kilmininkas: Vyžuonė̃lių
Naudininkas: Vyžuonė̃lėms
Galininkas: Vyžuonėlès
Įnagininkas: Vyžuonė̃lėmis
Vietininkas: Vyžuonė̃lėse

Vyžuonėlės – kaimas Utenos rajono savivaldybėje, abipus kelio  118  KupiškisUtena  ir Vyžuonos upės, 4 km į šiaurės vakarus nuo Utenos. Veikia Vyžuonėlių kaimo bendruomenė.[2] Išlikę Vyžuonėlių dvaro rūmai, parkas, keletas kitų statinių: medinis, rusiškai ornamentuotas gyvenamasis pastatas, karietinė, tvartas, du kluonai, arklidė, kumetynas.

Vyžuonėlės dvarininkų obeliskas su datomis „1879“ ir „1885•1896“. Tolumoje – šiuolaikinė Vyžuonėlių gyvenvietė

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyžuonėlių dvaras įsikūrė XIX a., atskyrus dalį Vyžuonų dvaro grafo Eduardo Čapskio žemės. Taigi, kaimo vardas – mažybinė Vyžuonų forma. Rusiškai kaimas dar vadintas Благодат.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyžuonėlių dvaras įsikūrė XIX a., atkirtus nuo Vyžuonų dvaro grafo E. Čapskio žemės.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.
1902 m.[3] 1923 m.sur.[4] 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[6] 1979 m.sur.[7] 1987 m.[8]
112 158 82 90 105 102
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] - -
96 104 100 90 - -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Vyžuonėlių kaimo bendruomenė
  3. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. VyžuonėlėsMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 819 psl.
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  8. Vyžuonėlės. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 593
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  13. Į Vyžuonėlės pakvies tradicinis pleneras