Vulfstanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Europos žemėlapis sukurtas karaliaus Alfredo Orozijaus leidimui 1773.
Vulfstano tekstas senąja anglų kalba, kuriame paminėti aisčiai.

Vulfstanas(Vulfstanas iš Hedebiu) – IX a. pab. keliautojas ir pirklys. Tarnavo anglosaksų karaliui Alfredui Didžiajam. Apie patį Vulfstaną nieko nežinoma, galbūt jis buvęs danas ar anglosaksas. Tačiau istoriko ir teologo Orozijaus 890-893 m. kūrinio „Veikalas prieš pagonis“ (Historia adversus paganos) vertimas karaliaus Alfredo Didžiojo papildytas tekstu apie Europą į šiaurę nuo Dunojaus ir į rytus nuo Reino. Jame, tarpe kitų aprašymų minima Vulfstano kelionė Baltijos jūra ir jos metu surinktos žinios apie pajūrio tautas. Išlikęs aprašymas sukurtas senąja anglų kalba.

Pagal aprašymą Vulfstanas išvykęs į rytus iš Hedebiu (senovės skandinavų kalba: Heiðabýr, lotyniškai: Haethum, vokiškai: Haithabu) uosto pietų Jutlandijoje ir per septynias paras pasiekęs Druso miestą Prūsijoje. Jam plaukiant iš dešinės gyvenę venedai, o kairėje buvęs Langelandas, Lolandas, Falsteris ir Skonė. Toliau minimos pietų Švedijos žemės ir jų gyventojai svijonai, Gotlandas, Elandas. Už Vyslos Vulfstanas pasiekęs aisčių (prūsų) žemes – Vitlandą, pro Aistmares priplaukęs Drusą. Vulfstano aprašytose aisčių žemėse gyveno prūsų pamedėnų gentis.

Vulfstanas pasakoja, kad aisčių žemėje būta daug pilių, kad gausu medaus ir žuvies. Karaliai ir diduomenė geria kumelių pieną, o prastuomenė – midų. Toliau keliautojas pateikia labai vertingos informacijos apie senovės baltų laidojimo papročius – rašoma, kad numirėlius nelaidotus laiko vieną ar du mėnesius, o didikus dar ilgiau. Paskui numirėlio turtą padalija į 5-6 dalis ir išdėsto aplink namus. Dėl jo vyksta raitelių lenktynės – greičiausieji susirenka ir pasisavina mirusiojo turtą. Po turto dalybų velionis sudeginamas[1].

Cquote2.png Aisčių žemė (Eastland) labai didelė. Joje daug pilių, ir kiekvienoje yra karalius. Ir tenai labai daug medaus ir žuvų. Karaliai ir diduomenė geria kumelių pieną, neturtingieji ir vergai geria midų. Tarp jų būna daug karų. Aisčiai alaus nedaro, bet yra užtenkamai midaus. Aisčiai turi įprotį numirėlį nesudegintą palikti genčių ir draugų tarpe apie vieną arba du mėnesius. Karalius ir kitus aukštos kilmės žmones palieka nelaidotus juo ilgiau, kuo daugiau jie turi turtų, kartais iki pusmečio, ir lieka jie nesudeginti, ir guli ant žemės savo namuose. Ir jam viduje gulint turi būti puotaujama ir žaidžiama, kol jį sudegina.

Vulfstanas iš Hedebiu [2]

Cquote1.png


Cquote2.png Ƿæt Eastland is swyðe mycel, and ƿær bið swyðe manig burh, and on ælcere byrig bið cyningc ; and ƿær bið swyðe mycel huning, and fiscað ; and se cyning and ƿa ricostan men drincað myran meolc, and ƿa ƿeōwan drincað medo. Ƿær bið swyðe mycel gewinn betweonan him ; and ne bið ðær nænig ealo gebrowen mid E'stum, ac ƿær bið mēdo genōh.

And ƿær is mid E'stum ðeaw, ƿonne ƿær bið man dead, ƿæt he lið inne unforbærned mid his magum and freondum monað, - gehwilum twegen : and ƿa [cyningas] and ƿa oðre heah-ðungene men, swa micle lencg swa hi maran speda habbað, hwilum healf-gēar, ƿæt hi beoð unforbærned ; and licgað bufan eorðan on hyra husum : and ealle ƿa hwile, ƿe ƿæt lic bið inne, ƿær sceal beon gedrync, and plega, oð ðonne dæg, ƿe hi hine forbærnað.


Wulfstan of Hedeby [3]

Cquote1.png


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai“ I t. Norbertas Vėlius, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996. T.1: 164-169 psl.
  2. „Vakarų Europos liudijimai apie Baltų papročius. Vulfstano pasakojimas (890–893) apie Prūsus“ (PDF). www.šaltiniai.info. Nuoroda tikrinta 16 May 2018. 
  3. Orosius, Paulus. [from old catalog],Alfred, King of England, 849-899, tr,Bosworth, Joseph, 1789-1876, ed,Hampson, Robert Thomas, 1793-1858. [from old catalog]. „King Alfred's Anglo-Saxon version of the Compendious history of the world by Orosius. Containing,--facsimile specimens of the Lauderdale and Cotton mss., a preface describing these mss., etc., an introduction--on Orosius and his work; the Anglo-Saxon text; notes and various readings; a literal English translation, with notes; Mr. Hampson's Essay on King Alfred's geography, and a map of Europe, Asia, and Africa, according to Orosius and Alfred“ (ebook). archive.org. p. 101. Nuoroda tikrinta 17 May 2018. 

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Orosius, Paulus, King of England, Alfred, translator Bosworth, J. and editor Hampson, R.T. (1859). King Alfred's Anglo-Saxon version of the Compendious history of the world by Orosius. Containing,--facsimile specimens of the Lauderdale and Cotton mss., a preface describing these mss., etc., an introduction--on Orosius and his work; the Anglo-Saxon text; notes and various readings; a literal English translation, with notes; Mr. Hampson's Essay on King Alfred's geography, and a map of Europe, Asia, and Africa, according to Orosius and Alfred.[online] archive.org. Pasiekiama: https://archive.org/stream/kingalfredsangl00boswgoog#page/n0/mode/2up [Tikrinta gegužės 20, 2018]. (Vulfstano tekstas apie aisčius originalo kalba - 101p.)
  • Karaliaus Alfredo Pauliaus Orozijaus „Pasaulio istorijos“ 1859 leidimo katalogas. [žiniatinklyje] catalog.hathitrust.org. Pasiekiama: https://catalog.hathitrust.org/Record/000114863 [Tikrinta gegužės 20, 2018].
  • Jesch, J. (2018). Who was Wulfstan?. [žiniatinklyje] prusaspira.org. Available at: http://www.prusaspira.org/pogezana/Jesch.pdf [Tikrinta gegužės 20, 2018].
  • Englert, A. and Trakadas, A. (2009). Wulfstan's Voyage: The Baltic Sea Region in the early Viking Age as seen from shipboard (Maritime Culture of the North). Roskilde: The Viking Ship Museum. ISBN 978-8785180568
  • Kemp Malone, On King Alfred's Geographical Treatise, Speculum, Vol. 8, No. 1. (Jan., 1933), pp. 67-78
  • Samuel H. Cross, Notes on King Alfred's North: Osti, Este, Speculum, Vol. 6, No. 2. (Apr., 1931), pp. 296-299