Pereiti prie turinio

Vosgėlių akmuo

Koordinatės: 55°27′48″ š. pl. 25°31′30″ r. ilg. / 55.46333°š. pl. 25.52500°r. ilg. / 55.46333; 25.52500
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°27′48″ š. pl. 25°31′30″ r. ilg. / 55.46333°š. pl. 25.52500°r. ilg. / 55.46333; 25.52500

Vosgėlių akmuo

Vosgėlių akmuo – masyvus riedulys, geologinis gamtos paminklas, aštuntas pagal dydį Lietuvoje. Paskelbtas saugomu 1968 m. Riedulys guli Utenos rajone, Leliūnų seniūnijoje, Vosgėlių kaime, sodų bendrijos teritorijoje.

Riedulys turi netaisyklingą apzulintą formą su iškilia suapvalinta ketera. Išilgai per riedulio viršutinę dalį tęsiasi iškapotų duobučių virtinė (tai riedulio ruošimo suskaldymui pėdsakai). Riedulio matmenys (virš žemės paviršiaus esančios dalies): aukštis – 3,23, ilgis – 7,61, plotis – 5,21; didžiausia horizontali apimtis – 18,55 m. Riedulį sudaranti uoliena – plagiogranitogneisas su biotitu, rusvai pilkas su juosvais intarpais (margas). Tiriant šlifą, nustatyti šie mineralai: plagioklazas, kvarcas, mikroklinas, biotitas, apatitas, cirkonas, ortitas. Kristalinių grūdelių dydžiai: plagioklazo – 1-3 mm, kvarco – <2 mm, mikroklino ir biotito – <1 mm.

Riedulio paviršiuje matosi žmonių, norėjusių jį suskaldyti, palikti pėdsakai. Tai – kirtikliais iškapotos 48 stačiakampės duobutės.

Riedulys kadaise lindėjo alksnynu apaugusioje žemėje. Atkasus jį, norėta suskaldyti ir panaudoti tarybinio veikėjo J. Uborevičiaus paminklo laiptams bei atraminėms sienelėms įrengti.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]