Volkswagen Typ 4 (411/412)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Volkswagen Typ 4
VW 411 L 1968–1969 m. (keturių durų)
Gamintojas Volkswagen AG
Gamybos metai 1968–1974
Prieš jį VW Typ 3
Po jo VW Passat
Klasė Vidutinės klasės automobilis
Kėbulas (-ai) 2 durų sedanas
4 durų sedanas
3 durų universalas
Variklis (-iai) Opozicinis, 4 cilindrų
oru aušinamas
1,7 L: 68 AG, 80 AG
1,8 L: 75 AG, 85 AG
Transmisija (-os) 4 pavarų mechaninė
3 pavarų automatinė
Ratų bazė 2500 mm
Ilgis 4525–4553 mm
Plotis 1635–1650 mm
Aukštis 1485 mm
Svoris 1020–1120 kg

Volkswagen Typ 4 (kitaip VW 411 ir VW 412) vidutinės klasės automobilis gamintas1968–1974 metais Vokietijos gamintojo Volkswagen, sedano ir universalo kėbulu su oru aušinamais varikliais esančiais gale. Pavadinimas Typ 4 yra kilęs nuo Volkswagen modelių sekos, tai yra Typ 1 vardu vadinami VW Vabalai, Typ 2 – Transporteriai, Typ 3 – lengvieji VW automobiliai. Per visą gamybos laikotarpį pagaminta 367 728 Typ 4 automobilių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmaisiais dešimtmečiais Volkswagen bendrovė plėsdama savo automobilių gamą konstrukciniu pagrindu laikė VW Vabalą ir kuriant naujus modelius nenutoldavo nuo įprastų Vabalo techninių sprendimų. Pakaba, variklis, kėbulo konstrukcija dažniausiai būdavo nusistovėjusios konstrukcijos. Tačiau modelis Typ 4 sukurtas ir pradėtas gaminti 1968 metais jau buvo visiškai nutolęs nuo Vabalo techninių sprendimų. Typ 4 modelyje vabališko nebeliko nieko, išskyrus variklį, kuris tebeliko opozicinis ir oru aušinamas, tačiau ir šis patobulinta Typ 3 variklio versija, nes buvo aušinamas ventiliatoriumi ne iš viršaus, o iš galo horizontaliai.

Automobilis Typ 4 skirstomas į du periodus, tai VW 411 (1968–1972) ir patobulintas VW 412 (1972–1974). Jų gama susidėjo iš šių modelių: 411/412 E, 411/412 LE ir 412 LS (vok. E-Einspritzer, L-Luxusausführung, S-Sport).

Typ 4 ilgesnis už VW Typ 3 automobilį, taip pat turėjo ir galingesnį variklį – 1,7 litro (68 AG) ir 1,8 litro (85 AG), išvystydavo atitinkamai nuo 145 km/val. iki 158 km/val. Typ 4 varikliai gaminti vieno karbiuratoriaus, dviejų karbiuratorių ir su įpurškimu (Bosch D-Jetronic). Automobiliai Typ 4 kartu su Typ 3 įėjo į istoriją, kaip vieni pirmųjų automobilių gamintų su elektronine įpurškimo sistema.

Typ 4 kėbulas sukonstruotas monolitinis ir nebuvo dalomas į dvi dalis, kaip Vabalo ar kitų VW modelių. Priekinė ir galinė pakabos taip pat jau nebebuvo torsioninės, kaip įprasta, o spyruoklinės. Priekinė pakaba MacPherson tipo, galinė pakaba su skersine svirtimi ir trikampėmis svirtimis. Pavarų dėžė turėjo hidraulinę sankabą. Šie automobiliai kaip ir Typ 3 gaminti su rankinėmis ir su automatinėmis pavarų dėžėmis (nuo 1969 m.). Typ 4 automobiliams gale montuoti papildomi benzininiai šilumokaičiai, akumuliatorius sumontuotas po vairuotojo sėdyne. Typ 4 automobiliams pritaikius MacPherson pakabą, po dviejų metų ji buvo panaudota jau ir Vabalo modelyje 1302[1], o vėliau Vabalo modelyje 1303[2].

Deja, Typ 4 automobilis neturėjo tokio didelio pasisekimo kaip Vabalas, Typ 3 ar kiti VW automobiliai. Per šešis gamybos metus pagaminta palyginus nedaug Typ 4 automobilių – viso 367 728 vnt. Tuo metu Europoje Typ 4 negalėjo konkuruoti su kitų gamintojų plačiai paplitusiais tokios pačios klasės automobiliais. 1973 ir 1974 metais pasirodžius naujiems vandeniu aušinamiems automobiliams VW Passat ir VW Golf, modelio Typ 4 gamyba VW gamyklose nutraukta. Be to, 1970 metais VW gamykloje pradėtas gaminti vandeniu aušinamas automobilis VW K70 (1970–1975), paveldėtas iš NSU gamintojo, Volkswagenui įsigijus NSU bendrovę. VW K70 sudarė savotišką konkurenciją lygiai tokios pačios klasės automobiliams, kaip VW Typ 4.

Typ 4 varikliai 1969 metais pradėti montuoti į VW Porsche 914 (1969–1976) automobilius, o 1972 metais į VW T2 Transporterius. 1979 metais nutraukus T2 autobusėlių gamybą, Typ 4 varikliai montuoti jau ir T3 Transporteriams. Šių variklių gamyba nutraukta 1983 metais, kai galutinai juos pakeitė tokie patys opoziciniai, tačiau vandeniu aušinami varikliai.

1974 metų vasaryje keturių durų modelis 412 L Vokietijoje kainavo 10 995 Vokietijos markių (DM), o VW 412 LS kainavo 11 145 Vokietijos markių.

Vokietijoje 1968 metais pradėjus gaminti automobilius Typ 4, naujai pavadintam modeliui 411 juokais buvo pritaikytas ironiškas posakis Vier Türen elf Jahre zu spät, išvertus „keturios durys vienuolika metų pavėlavus“. Tuo norėta pasakyti, kad Typ 4 tapo pirmuoju VW automobiliu, kuris pagaliau turėjo 4 duris.

2001 metų Vokietijos automobilių registracijos duomenimis Vokietijoje buvo 550 vnt. Typ 4 automobilių, iš jų 299 universalai, 113 dviejų durų ir 138 keturių durų.

2010 metais Vokietijoje oficialiai užregistruoti 388 vnt., tai tik 0,1 % nuo kadaise pagamintų 367 728 Typ 4 automobilių.

Techniniai pasikeitimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VW 411 (1968–1972)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1968.08. – Volfsburgo VW automobilių gamykloje pradedamas gaminti VW 411, variklio darbinis tūris 1,7 litro, 68 arklio galių, karbiuratorinis. Pirmieji modeliai gaminti su ovalo formos žibintais ir su dvigubomis lemputėmis tolimosioms ir trumposioms šviesoms.
  • 1969.08. – Pradedamas gaminti 411 universalas. Gamyboje naujas 1,7 litro, 80 arklio galių variklis su įpurškimu. Variklių blokams gaminti brangų magnio metalą pakeičia aliuminis. Karbiuratoriniai varikliai pradedami komplektuoti su automatinėmis pavarų dėžėmis. Pagerinama variklio triukšmo izoliacija. Vientisus ovalinius žibintus pakeičia dvigubi su halogeninėmis lemputėmis H1. Priekyje esantis VW ženklas perkeliamas nuo kapoto ant priekinės plokštumos.
  • 1970.08. – Varikliai su įpurškimu taip pat pradedami komplektuoti su automatinėmis pavarų dėžėmis. Priekiniuose skydeliuose L modeliuose nebenaudojama medžio imitacijos apdaila.
  • 1971.08. – Naujas stabdžių stiprintuvas, naujas, saugesnis keturių stipinų vairas, sustiprinamos durų spynos, nauja spidometro išvaizda, paskutinį skaičių 170 km/val pakeičia 190 km/val. Priekiniame skydelyje esantis valytuvų sukamas jungiklis perdaromas į svirtį ir perkeliamas šalia vairo, valytuvų elektros schemoje integruojama intervalinė relė.

Modelių pasiūla:

  • 411/L (1968–1973): 1,7 l, karbiuratorius 68 AG / 50 kW
  • 411/412 (L)E (1969–1973): 1,7 l, įpurškimas 80 AG / 59 kW
VW 411 techniniai duomenys
Gamybos metai 1968-1972
Kėbulo tipas sedanas, universalas
Variklio tipas opozicinis, 4 cilindrų,

oru aušinamas

Darbinis tūris, galia 1,7 l. 68 AG (50 kW)

1,7 l. 80 AG (59 kW)

Kuro padavimas karbiuratorius, įpurškimas
Sukimo momentai 124 Nm / 2800 aps/min

132 Nm / 2700 aps/min

Pavarų dėžė 4 pavarų mechaninė

3 pavarų automatinė

Stabdžiai priekyje diskiniai (Ø 281 mm)

gale būgniniai (Ø 281 mm)

stabdžių stiprintuvas

Maksimalus greitis 145-155 km/val
Pagreitis 0-100 km/val 18-17 s
Kuro sąnaudos 12,5 l
Atstumas tarp ašių 2500 mm
Ilgis 4525 – 4553 mm
Plotis 1635–1650 mm
Aukštis 1485 mm
Tuščio svoris 1020–1120 kg
Kaina 7.770-7.985 DM (1968–1969)

VW 412 (1972–1974)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1972.08. – Atsiradus naujiems vidiniams ir išoriniams pasikeitimams modelio vardas pakeičiamas į 412. Priekiniame skydelyje vėl naudojama medžio imitacijos apdaila.
  • 1973.08. – Volfsburge pradedama VW Passat gamyba, dėl šios priežasties modelio VW 412 gamyba perkeliama į Zalcgiterio VW gamyklą. 1,7 litro variklio su įpurškimu gamyba nutraukiama, jį pakeičia 1,8 litro, 75 AG, dviejų karbiuratorių, 91 oktaninio laipsnio variklis ir 85 arklio galių, 95 oktaninio laipsnio variklis.
  • Komplektuojami su kvarciniais laikrodžiais, patobulinamas oro ventiliatorius, atsiranda rankinio stabdžio įspėjamoji lemputė ir kitos naujovės.
  • 1974.07. – VW 412 gamybos pabaiga, nepaliekant analogiško oru aušinamo modelio įpėdinio.

Modelių pasiūla:

  • 412/L (1972–1974): 1,8 l. karbiuratorius, 75 AG / 55 kW, 91 benzinas;
  • 412 (L)S (1973–1974): 1,8 l. sportinis karbiuratorius, 85 AG / 62,5 kW, 95 benzinas.
VW 412 techniniai duomenys
Gamybos metai 1972-1974
Kėbulo tipas sedanas, universalas
Variklio tipas opozicinis, 4 cilindrų,

oru aušinamas

Darbinis tūris, galia 1,8 l. 75 AG (55 kW)

1,8 l. 85 AG (63 kW)

Kuro padavimas karbiuratorius, įpurškimas
Sukimo momentai 129 Nm / 3400 aps/min

135 Nm / 3400 aps/min

Pavarų dėžė 4 pavarų mechaninė

3 pavarų automatinė

Stabdžiai priekyje diskiniai (Ø 281 mm)

gale būgniniai (Ø 281 mm)

stabdžių stiprintuvas

Maksimalus greitis 150 -158 km/val
Pagreitis 0-100 km/val. 16,5-14,5 s
Kuro sąnaudos 12,5 l
Atstumas tarp ašių 2500 mm
Ilgis 4555–4583 mm
Plotis 1675 mm
Aukštis 1475 mm
Tuščio svoris 1080-1120 kg
Kaina 9.670-10.300 DM (1972–1973)

VW Brasilia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1973 iki 1982 metų panašios išvaizdos automobiliai gaminti Brazilijoje. Jie gaminti platesnėje Vabalo bazėje nuo VW Karmann-Ghia Typ 14 ir VW Typ 181 automobilių. Pradžioje montuoti 1,6 l. Vabalo varikliai, vėliau 1,6 l. Typ 3 varikliai. Nuo 1978 metų priekyje pradėta montuoti MacPherson pakaba.

Nuo 1974 iki 1982 metų VW Brasilia gaminta taip pat Meksikoje, o nuo 1976 metų ir Nigerijoje, pavadinta VW Igala. Iš viso pagaminta vienas milijonas tokių automobilių.

VW Brasilia
Metai Pagaminimo kiekis
1973 34.320
1974 82.893
1975 111.903
1976 133.003
1977 149.907
1978 157.700
1979 150.614
1980 88.320
1981 20.144
1982 2.400

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]