Kapituliacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pasiduodantys britų kariai, kuriuos Japonijos pėstininkai sulaikė Singapūro mūšyje.

Kapituliacija (lot. capitulo – ‘susitariu tam tikrais punktais’) – šalies ginkluotųjų pajėgų arba jų dalies pasidavimas nugalėtojui ir sutikimas su jo padiktuotomis ar sutartomis sąlygomis.[1] Kapituliavusios šalies karinė amunicija, įtvirtinimai ir užimtos teritorijos yra perimami priešo, o kariai tampa belaisviais.[2] Kapituliacija gali būti ir besąlygė, kai sąlygas nurodo nugalėtojas (pvz., Vokietijos kapituliacija 1945 m.).[3][2]

Kapituliacija dažniausiai įforminama kapituliacijos aktu (deklaracija), kurį pasirašo įgaliotieji asmenys.[3]

Kapituliacijos akte gali būti numatomos įvairios sąlygos, kaip antai ugnies nutraukimo laikas, kapituliuojančiųjų statusas (pvz., kapituliuojančios teritorijos okupacija, kapituliuojančios kariuomenės paleidimas ar karo belaisvių statuso suteikimas kapituliuojančios šalies kariams), kapituliuojančiųjų nusiginklavimas ir kt. Kapituliacijos sąlygų pažeidimas laikomas karo nusikaltimu.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kapituliacija“. lietuviuzodynas.lt. Lietuvių žodynas. Nuoroda tikrinta 2022-06-09.
  2. 2,0 2,1 Kapituliacija“. istorijatau.lt. Istorija Tau. Nuoroda tikrinta 2022-06-09.
  3. 3,0 3,1 3,2 Kapituliacija“. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-09.