Vladas Mikėnas
| Vladas Mikėnas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1910 m. balandžio 17 d. Talinas, Estija |
| Mirė | 1992 m. lapkričio 3 d. (82 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Jonas Mikėnas |
| Motina | Bronislava Veržbickaitė-Mikėnienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Aleksandra Čepurnaitė |
| Vaikai | Vladas-Algirdas, Alius, Birutė |
| Veikla | šachmatininkas, žurnalistas |
| Partija | 1952 m. SSKP |
Vladas Mikėnas (1910 m. balandžio 17 d. Taline, Estija – 1992 m. lapkričio 3 d. Vilniuje) – pirmasis profesionalus Lietuvos šachmatininkas, tarptautinės kategorijos teisėjas, žurnalistas, knygų apie šachmatus autorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1929 m. baigė Talino rusų privatinę gimnaziją. 1929 m. Talino, 1930 m. Estijos šachmatų čempionas. 1930 m. spalio mėn. pradėjo šachmatų žurnalisto darbą – vedė šachmatų skyrelį laikraštyje „Esmaspaev“ („Pirmadienis“) estų kalba.
1931 m. dalyvavo pirmajame Baltijos čempionate Klaipėdoje ir apsigyveno Lietuvoje. 1931–1939 m. (su pertraukom) vedė šachmatų skyrelį dienraštyje „Lietuvos aidas“. 1931–1939 m. žaidė penkiose šachmatų olimpiadose: visąlaik – pirmoje lentoje. 1933 m. išleido pirmąją šachmatų knygą lietuvių kalba „Šachmatų vadovėlis“. 1934 m. leido žurnalą „Šachmatai ir bridžas“ (išėjo trys numeriai).
Prasidėjus karui, 1941 m. persikėlė gyventi į Kazanę, įgaliotinio padėjėjas Lietuvos gyventojų, ištremtų į Totorijos, Mordovijos ASSR ir Kuibyševo sritį, reikalams. 1941 m. gruodžio mėn. mobilizuotas į Raudonąją armiją, po mėnesio paleistas į atsargą. 1942–1944 m. dirbo Lietuvos atstovybėje Maskvoje buhalteriu.
1944–1947 m. Kaune, 1948–1950 m. Vilniuje – Lietuvos sporto komiteto Metodinio-mokomojo skyriaus viršininkas. 1950 m. įkūrė Lietuvos šachmatų ir šaškių klubą, iki 1970 m. jo direktorius, 1970–1982 m. treneris. 1950–1990 m. žurnalo „Švyturys“, 1952–1972 m. laikraščio „Komjaunimo tiesa“, 1959–1987 m. dienraščio „Czerwony sztandar“ šachmatų skyrelio vedėjas. Nuo 1970 m. respublikinės reikšmės personalinis pensininkas. Palaidotas Antakalnio kapinėse.[1]
Sportiniai pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1930 m. Estijos čempionas.
- 1933–1934 m., 1937–1938 m., 1945 m., 1947–1948 m., 1965 m., 1977 m. Lietuvos čempionas.1931 m., 1933 m., 1935–1937 m., 1939 m. Lietuvos rinktinėje žaidė pasaulio šachmatų olimpiadose.
- 10 kartų žaidė SSRS šachmatų pirmenybių finale.
- 1970 m. Europos komandinių šachmatų susirašinėjant nugalėtojas (http://lksf.lt/lt/taure Archyvuota kopija 2006-02-16 iš Wayback Machine projekto.).
Yra laimėjęs prieš pasaulio čempionus A. Aliochiną, M. Botviniką, V. Smyslovą, M. Talį. Kombinacinio stiliaus žaidėjas.
1955–1962 m. Estijos didmeistrio Paulio Kereso treneris. 1964 m. sąjunginės kategorijos teisėjas, 1968 m. tarptautinės kategorijos teisėjas. 1983–1985 m. Pasaulio šachmatų pirmenybių vyr. teisėjas – teisėjavo partijoms: Garis Kasparovas – Aleksandras Beliavskis; Garis Kasparovas – Vasilijus Smyslovas; Garis Kasparovas – Anatolijus Karpovas.[2][3]
Mikėno vardu pavadinta Mikėno sistema (angl. Mikenas System), kitaip dar Floro-Mikėno sistema (angl. Flohr-Mikenas System) ar Mikėno-Karlso sistema (angl. Mikenas-Carls System) Angliškajame debiute (ECO kodas A18). Valdovės žirgo gynyba dar vadinama Bogoliubovo-Mikėno gynyba. 2010 m. išleistas V. Mikėnui skirtas pašto ženklas (dail. Rimantas Tumasonis).[4]
Mikėno sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mikėno sistema angliškajame debiute | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mikėno variantas Nimcovičiaus gynyboje | |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Mikėno sistema angliškajame debiute: |
| 1.c4 Žf6 2.Žc3 e6 3.e4 |
Žinomas ir Mikėno variantas Nimcovičiaus gynyboje:
| 1. d4 Žf6 2.c4 e6 3.Žc3 Rb4 4.Vd3 |
Šiuolaikinės Benoni gynybos Mikėno variantas (arba Keturių pėstininkų puolimas) (ECO kodai A66 ir A68)
| A66 |
| 1. d4 Žf6 2. c4 c5 3. d5 e6 4. Žc3 ed 5. cd d6 6. e4 g6 7. f4 |
| A68 |
| 1. d4 Žf6 2. c4 c5 3. d5 e6 4. Žc3 ed 5. cd d6 6. e4 g6 7. f4 Rg7 8. Žf3 0-0 |
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šachmatų vadovėlis, 1932 m.
- Šachmatų žaidimo pagrindai, 1950, 2 leid. 1952 m.
- Šachmatų pirmenybės, 1958 m.
- 35 metai prie šachmatų lentos, 1961 m.
- Šachmatai: teorija ir praktika, 1968 m.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1950 m. SSRS nusipelnęs sporto meistras (pirmasis Lietuvos sportininkas, gavęs šį vardą kartu su krepšininkais)
- 1950 m. FIDE tarptautinis meistras (nuo šio vardo įsteigimo); pirmasis Lietuvos šachmatininkas, gavęs šį vardą
- 1966 m. LTSR nusipelnęs kūno kultūros ir sporto darbuotojas
- 1970 m. tarptautinis korespondencinių šachmatų meistras (ICCM)
- 1987 m. FIDE garbės didmeistris
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Tarptautinio didmeistrio Vlado Mikėno svarbiausios gyvenimo ir veiklos datos“. Suarchyvuota iš originalo 2001-02-11. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 5 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link) - ↑ Vladas Mikėnas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 81
- ↑ Vladas Mikėnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 83 psl.
- ↑ „J. Prasauskas, V.E. Bortkevičienė. Vladas Mikėnas – pasaulinės reikšmės Lietuvos šachmatininkas“. Suarchyvuota iš originalo 2019-05-20. Nuoroda tikrinta 2020 m. rugsėjo 5 d..
{{cite web}}: CS1 priežiūra: netinkamas URL (link)
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Vladimiras J. Dvorkovičius (Hg.): Vladas Mikėnas, Maskva, 1987 (rus.)