Vladas Karatajus
| Vladas Karatajus | |
|---|---|
| Gimė | 1925 m. liepos 28 d. Vilkaviškis |
| Mirė | 2014 m. balandžio 19 d. (88 metai) Vilnius |
| Tėvas | Mikalojus Karatajus |
| Motina | Serafima Čečneva |
| Sutuoktinis (-ė) | Česlava Karatajienė |
| Vaikai | Viktorija Karatajūtė-Šarauskienė, Romanas Karatajus |
| Veikla | tapytojas, pedagogas |
| Partija | 1968 m. SSKP |
| Alma mater | 1952 m. Dailės institutas |
Vladas (Vladimiras) Karatajus (1925 m. liepos 28 d. Vilkaviškyje – 2014 m. balandžio 19 d. Vilniuje) – Lietuvos tapytojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė 1925 m. Vilkaviškyje. Baigęs pradinę mokyklą ir šešias Lazdijų bei Ukmergės gimnazijų klases, įstojo į Ukmergės mokytojų serminariją. 1946-1952 m. studijavo Lietuvos Valstybiniame dailės institute (dėstytojai Vytautas Mackevičius, Algirdas Petrulis). 1952-1992 m. institute dėstė tapybą ir kompoziciją.1965 m. suteiktas docento vardas. 1968-1979 m. VDI Tapybos katedros vedėjas. 1975 m. suteiktas profesoriaus vardas.
Palaidotas Rokantiškių kapinėse.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dailininkas surengė apie 100 grupinių ir personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jo darbai įvertinti daugeliu premijų ir apdovanojimų. Menininko kūrinių įsigiję Lietuvos ir užsienio muziejai, privatūs kolekcininkai.
Kūrybos žanrai - portretas, peizažas, natiurmortas. Kūrybai būdingas lyrizmas, raiškūs psichologiniai charakteriai, tvirta kompozicija, apibendrintos formos, sodrių, kontrastingų spalvų koloritas, ekspresyvus platus potėpis. V. Karatajus - tapytojas, įtvirtinęs lietuvių tapyboje savitą koloristinį psichologinio portreto tipą. 1967 m. parašė ir išleido vadovėlį „Tapybos technika“.
Nutapė žymių Lietuvos žmonių, menininkų, amžininkų ir artimųjų portretus (dailininkas Antanas Gudaitis, 1958 m.; vitražistas Kazys Morkūnas, 1967 m.; skulptorius Konstantinas Bogdanas, 1970 m.; kompozitorius Jonas Švedas, 1970 m.; „Dukters portretas“, 1971 m.; skulptorius Gediminas Jokūbonis, 1982 m.; „Sūnaus portretas“, 1982 m.; prof. Henrikas Zabulis, 1983 m.; akademikas Zigmas Zinkevičius, 1988 m. ir kt.), grupinius portretus („Menotyrininkai Veronika ir Stasys Budriai“, 1965 m.; „Architektai broliai Nasvyčiai“, 1976 m.), temines kompozicijas (Žmonės ir žemė", 1975 m.; „Makedonija“, 1977 m.), peizažus („Lietingą dieną“, 1979 m.; „Degėsių kelias II“, 1985 m.; „Žiema“, 2007 m. ir kt.), natiurmortus („Saulagėlės“, 1998 m.; „Baltos gėlės mėl. vazelėje“ 2000 m.; „Tulpės“, 2006 ir kt.).
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tapybos technika. – Vilnius: Vaizdas, 1967. – 64 p.: iliustr.
- Vladas Karatajus. Šiuolaikiniai lietuvių dailininkai. – Vilnius: Vaga, 1973.: iliustr.
- Vladas Karatajus. Albumas (rusų k.). - Maskva: Sovetskij chudožnik, 1986. – 94 p.: iliustr.
- Vladas Karatajus. Tapyba: reprodukcijų albumas. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. – 207 p.: iliustr. – ISBN 5-420-01556-0
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1972 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
- 1976 m. LSSR valstybinė premija
- 1985 m. LSSR liaudies dailininkas
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Tinklapis skirtas V.Karatajui https://www.karatajus.lt/
- Dokumentinis filmas „Dailininkas Vladas Karatajus" iš ciklo "Menininkų portretai" 2012 m. Autoriai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius https://www.youtube.com/watch?v=_tvNLmQAV8k