Vitalija Bogutaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vitalija Bogutaitė-Keblienė (g. 1934 m. balandžio 11 d. Krakėse) – lietuvių poetė, chemikė, pedagogė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1944 m. su tėvais pasitraukė į Vokietiją, vėliau į JAV. 1956 m. baigė chemiją Notre Damo universitete Baltimorėje. Mokytojavo.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Poezijoje reiškė bežemių kartos pasaulėjautą: lietuvių išeivijos ir kūrybos gimtąja kalba lemtis svetimoje žemėje suvokiama ir kaip universali XX a. žmogaus būsena. Eilėraščiai lakoniški, santūrūs, juose gausu Lietuvos istorijos, tautosakos įvaizdžių, konkrečių kasdienybės detalių, įgyjančių simbolinę prasme. Parašė libretą D. Lapinsko operai „Lokys“ (pastatyta 1966 m.).[1]

Sutuoktinis literatūros kritikas Kęstutis Keblys.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Veidrodis jūros dugne, Bruklinas, Ateitis, 1960 m.
  • Lietus ir laikas, Bruklinas, Ateitis, 1969 m.
  • Po vasaros, Bruklinas, Ateitis, 1978 m.
  • Kelionė, poezijos rinktinė, Vilnius, Vaga, 1989 m.
  • Apmąstymai arba pokalbis su savim, Vilnius, Aidai, Ateities literatūros fondas, 2000 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilius GužauskasVitalija Bogutaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 317 psl.