Viršužiglio šv. Onos koplyčia

54°49′51″š. pl. 24°11′39″r. ilg. / 54.8307°š. pl. 24.1941°r. ilg. / 54.8307; 24.1941

Viršužiglio šv. Onos koplyčia

Vyskupija	Vilkaviškio
Dekanatas	Aleksoto
Savivaldybė	Kauno rajonas
Gyvenvietė	Viršužiglis
Adresas	Žiglos g.
Statybinė medžiaga	medis
Pastatyta (įrengta)	1995 m.
Stilius	Pseudobazilikinė

Viršužiglio šv. Onos koplyčia – katalikų koplyčia, tituluojama šv. Onos vardu, stovinti Viršužiglio kaime, 15 km į rytus nuo Kauno, 0,5 km į vakarus nuo Kauno marių pakrantės, netoli kelio 1944 Tursonas–Viršužiglis esančiose kapinaitėse.

Priklauso Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijai.^[1] Sekmadieniais vyksta šv. Mišios.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1883 m. Kampiškėse pastatyta koplyčia. 1909 m. įkurta atskira Kampiškių parapija, o praplėtus koplyčią pastatyta Kampiškių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Pastačius Kauno HE Kampiškių kaimas atsidūrė po vandeniu. Sovietinė valdžia, nepaisydama per Lietuvą nuskambėjusių kampiškiečių protestų, bažnyčią nugriovė, o jos medžiagas išgabeno į Šlienavos kaimą.

Atgavus nepriklausomybę, 1990–1995 m. Viršužiglyje šalia kapinių už kaimo bendruomenės lėšas buvo pastatyta koplyčia.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčią neatlygintinai suprojektavo ir vykdė statybos priežiūrą architektas Liucijus Albertas Dringelis. Projektuota laikantis liaudies architektūros tradicijų, derinantis prie kaimo aplinkos bei atsižvelgiant į ribotas finansines galimybes.

Koplyčia stovi aukščiausioje kapinių vietoje prie svarbiausių takų sankirtos, pagrindiniu fasadu atgręžta į vakarus, o šoniniu – į kelią. Vienabokštė, pseudobazilikinė, planas kryžiaus formos su išsikišusiomis į šonus zakristijomis, užbaigtas trisiene apside.^[2] Statinio tūris darnių proporcijų. Pagrindinė fasado kompozicija netradicinė – grakštus bokštas, dengtas keturšlaičiu stogeliu, su kylančiomis fasado plokštumomis. Tęsinyje pridengtos grotelėmis angos juosia bokšto viršų. Fasado plokštumoje abipus bokšto yra suporinti langai, kurių viršutinės nuožulnios linijos remiasi į stogo šlaitus. Statinio portalą išryškina vienšlaitis stogelis, paremtas kolonėlėmis. Šoninių fasadų kompozicija tradicinė – su aukštais stačiakampiais langais ir žemais zakristijos langeliais.

Viduje navas skiria dvi poros stulpų. Vidurinė nava aukštesnė, šoninės nuosekliai žemėja lauko sienų link. Apsidė žema. Sienos ir lubos apkaltos lentelėmis. Apsidėje stovi nedidelis, nesudėtingų stilizuotų formų L. Dringelio suprojektuotas altorius. Atsisakant tradicinės varpinės koplyčios šventoriuje, nedidelis varpas pakabintas viduje.